Birželio 6 d. atidaroma menininko Artūro Slapšio paroda „Tarpukario Lietuvos karo lakūnai“

Teksto šaltinis: http://gariunai.lt/project-view/tarpukario-lietuvos-karo-lakunai/

Gariūnuose, foje ties įėjimu Nr. 4 – birželio 6 d. 17.30 val. atidaroma menininko Artūro Slapšio paroda „Tarpukario Lietuvos karo lakūnai“, kuri skirta Lietuvos karo aviacijos 100-mečiui. Paroda veiks iki birželio 10 d. Laukiame visų jos atidaryme ir kviečiame registruotis: info@nmgeneration.com

Iš viso buvo nutapyta 13 paveikslų. Lakūnų sąrašas sudarytas pagal jų svarbą, pasiekimus, indėlį į Lietuvos karo aviaciją. Portretai nutapyti remiantis senomis fotografijomis.

Lėktuvai nutapyti taip pat ne atsitiktinai. Tais lėktuvais jie skraidė. Kiekvieno iš jų gyvenimas ir mirtis buvo tragiška.

Romualdas Marcinkus per II Pasaulinį Karą kariavo britų pusėje. Papuolė į nelaisvę pas vokiečius. Ruošė kartu su britų ir amerikiečių lakūnais pabėgimą iš lagerio. Ta tema Holivude buvo sukurtas filmas “Didysis pabėgimas“. Deja, beveik visi bėgliai buvo sugauti ir nacių sušaudyti, taip pat ir Marcinkus.

Pranas Gudynas žuvo prie Kauno muzikinio teatro, savo kūnu užstodamas p.m. Voldemarą. Į jį buvo kėsintąsi, o Gudynas buvo Voldemaro adjutantas.

Juozas Kumpis buvo pirmas lietuvis lakūnas, žuvęs kovose už nepriklausomybę.

Leonardas Peseckas, galima sakyti, taip pat būvo didvyris. Kai jo lėktuvas užsidegė ir jis prarado jo valdymą, abu su antru pilotu-žvalgu užlipo ant sparnų ir sėkmingai nutūpdė lėktuvą. Patys susižeidė, apdegė, bet liko gyvi. Daugelyje to meto užsienio spaudoje rašė apie jų didvyriškumą.

Paroda jau buvo eksponuojama Karinėse Oro Pajėgose, Kauno Karininkų Ramovėje, Kauno Apylinkės Prokuratūroje, Aviacijos Muziejuje, Kaune, Karo Akademijos Bibliotekoje,

Karo Akademijoje, Vilniuje, Krašto Apsaugos Ministerijoje, Tautodailininkų Sąjungos Galerijoje, Aviacijos Muziejuje, Viekšniuose.

Artūras Slapšys

Artūras Slapšys gimė 1962-ųjų birželio 17 dieną Kaune.

1996 metais išvyko gyventi į JAV, kur pragyveno iki 2011metų pabaigos.

Savo profesionalią kūrybinę veiklą Artūras Slapšys pradėjo gyvendamas JAV.

Nuo 2010 m., iki 2011m. pabaigos lankė dailės kursus pas meno dėstytoją ir meno

konsultantą Fotio Zemenides iš Čikagos, JAV.

Nuo 2010m., iki 2011m., Čikagos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 2012m., Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

2014m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas.

2015m., sausio 5 d., apdovanotas ‘‘Gerumo‘‘ kristalu už Lietuvos istorinės atminties

išsaugojimą ir paramą Ukrainos žmonėms.

2017m., apdovanotas padėkos raštu už kunigaikščio Vaidoto bataliono istorijos

tradicijų tęstinumo puoselėjimą.

2018m., apdovanotas padėkos raštu už parodos ‘‘Tarpukario Lietuvos karo lakūnai‘‘

demonstravimą Kauno apylinkės prokuratūroje.

2018m. Norvegijos vikingų muziejus ‘‘Lofotr‘‘ apdovanojo pirmos vietos prizu už geriausią vikingų atvaizdavimą mene.

Artūro kūryboje dominuoja istoriniai paveikslai, simbolizmas.

Jo paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcininkai iš JAV, Ukrainos, Anglijos, Lietuvos, Bulgarijos, Islandijos, Kanados, Australijos.

2014m. Islandijos muziejus ‘‘The Exploration Museum‘‘ įsigijo visą kolekciją įžymių vikingų portretų, sukurtu dail. Artūro Slapšio.