Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne vyko „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ vokiškojo leidimo pristatymas

Lapkričio 7 d. Lietuvos ambasadoje Berlyne įvyko „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ vokiškojo leidimo „Preußisch Litauen. Ein enzyklopädisches Handbuch“ pristatymas. Renginį organizavo knygos vertimo grupės vadovė ir pagrindinė vertėja Berlyno Humboldtų universiteto profesorė dr. Christiane Schiller kartu su kultūros atašė Vokietijoje Rita Valiukonyte.

Renginį atidarė ambasadorius Darius Semaška. Pasveikinęs susirinkusiuosius jis trumpai pristatė knygą ir joje aprašomą Mažąją Lietuvą, ypač pabrėždamas jos vaidmenį lietuviškų knygų leidyboje lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu ir su tuo susijusią knygnešių veiklą bei knygnešystės kelius į Lietuvą.

Paskui renginio vedėja, žinyno vertėja Silke Brohm, suteikė žodį knygos vyriausiajam redaktoriui dr. Vaclovui Bagdonavičiui. Savo pranešime jis susirinkusiuosius plačiau supažindino su Mažąja Lietuva ir lietuvininkais, išdėstė jų etninės bendrijos ypatumus, įvertino krašto lietuviškosios kultūros reikšmę. Pranešėjas teigė: „Lietuvininkų etninė kultūra ištisus šimtmečius buvo ryškus čionykščio kultūrinio gyvenimo dėmuo, esmingai paveikęs ir Rytprūsių vokiečių kultūrą, jų gyvenseną.“ Kalbėdamas apie krašto savitumą lėmusias priežastis V. Bagdonavičius atkreipė dėmesį į Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vaidmenį: „Nesunykti pagrindiniam tautiškumo elementui kalbai padėjo čia įsigalėjęs liuteronų evangelikų tikėjimas bei palankias sąlygas jo sklaidai gimtąja kalba sudariusi to tikėjimo bažnyčia. Didžiąja dalimi reformacijos dėka išsiugdė ir lietuvininkų lojalumas bei pagarba krašto valdovams, kurie savo ruožtu nekliudė ištikimiesiems pavaldiniams gyventi pagal tėvų papročius bei kalbėti paties Dievo duota gimtąja kalba.“

Pristatydamas knygos koncepciją ir struktūrą V. Bagdonavičius apibūdino žinyną kaip glaustą originalią monografiją apie Mažąją Lietuvą, su antrojoje ir trečiojoje dalyse pateiktais krašto vietovių aprašymais bei žymiausių su lietuvybe susijusių veikėjų biografijomis.

V. Bagdonavičius apžvelgė žinyno atsiradimo istoriją, papasakojo apie knygų Mažosios Lietuvos tematika leidimo iniciatorių ir pagrindinį rėmėją JAV ir Kanadoje veikiantį Mažosios Lietuvos fondą, „kurio pagrindinis veiklos tikslas – remti Mažosios Lietuvos tyrimus ir studijas, leisti knygas, susijusias su Mažąja Lietuva. <...> Mažosios Lietuvos fondas, kurio iniciatyva atsirado Mažosios Lietuvos enciklopedija (t. 1–4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000 – 2009), kartu su ją išleidusiu Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru, ryžosi parengti ir pateikti pasauliui prieinamą žinyną apie Mažąją Lietuvą iš pradžių anglų, pakui vokiečių, o dar vėliau rusų kalbomis. Tokiam žingsniui šias abi institucijas paskatino prisiminta pati Mažosios Lietuvos Fondo steigimo intencija – išleisti Mažosios Lietuvos istoriją anglų kalba“.

„Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ pgrindu tapusi „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ buvo rengiama daugiau kaip dešimtmetį. Jos vyriausiaisiais redaktoriais buvo prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (t. 1–2), dr. Martynas Purvinas (t. 3), dr. Vaclovas Bagdonavičius (t. 4), Mažosios Lietuvos fondui enciklopedijos leidimo laikotarpiu vadovavo Gytis Martynas Šernas, prof. dr. Jurgis Arvydas Anysas, Vilius Algirdas Trumpjonas.

Renginio dalyvių diskusijai vadovavusi p. Silke Brohm pakvietė žodį tarti žinyno vokiečių kalbos redaktorių prof. dr. Manfredą Kleiną. Jis kaip niekas kitas iš čia dalyvavusiųjų žinojo visą keturtomės „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ ir „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ atsiradimo istoriją ir šių leidinių rengimo eigą, pats buvo aktyvus konsultantas ir straipsnių autorius. Su didele pagarba profesorius kalbėjo apie Mažosios Lietuvos fondo tuometinio pirmininko dr. Viliaus Pėteraičio organizacinį ir vadovaujamąjį enciklopedijos rengimo darbą, apie daugelio į Vakarus pasitraukusių lietuvininkų kruopštų darbą renkant enciklopedinę medžiagą, apie leidyklai atsiųstą gausybę straipsnių ir kortelių su vertinga informacija. Kalbėdamas apie „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ koncepciją jis atkreipė dėmesį, kad tai nėra tiesiog mechaniškai sutrumpinta keturtomė enciklopedija, o naujas ir originalus leidinys, susidedantis iš trijų dalių, turinčių istorijos, gyvenviečių ir biogramų skyrius. Prof. dr. Manfredas Kleinas pabrėžė, kad Vokietijoje daug rašoma apie vokiškos kultūros įtaką Rytprūsiuose gyvenusioms tautinėms mažumoms, bet per mažai apie atvirkštinį procesą – lietuvių, prūsų, lenkų, mozūrų ir kitų tautų poveikį vokiečių rytprūsiečių kultūrai. Tuo požiūriu MLEŽ yra vertingas leidinys, suteiksiantis galimybę vokiečių skaitytojams pažinti Rytprūsius lietuvininkų akimis.

Į diskusiją įsitraukė profesorė Christianė Schiller, kuri pasakojo apie žinyno vokiškos versijos koncepcijos kūrimą, gana nelengvą vertimo procesą. Siekiant pateikti vokiečių skaitytojams suprantamą ir priimtiną knygą, teko ieškoti labai specifinių išsireiškimų ir terminų, vartoti originalios rašybos lietuviškus knygų ir laikraščių pavadinimus. Leidžiant vokiškąją versiją buvo pastebėti kai kurie turinio trūkumai, todėl pridėta kelių svarbių asmenų biogramos, keletas naujų straipsnių Istorijos dalyje.

Renginys vyko pilnoje ambasados salėje. Buvo džiugu matyti su dideliu susidomėjimu knygą vartančius žmones, kurie ieškojo savo giminių, artimųjų, pažįstamų žmonių biografijų, vietovių, iš kurių buvo kilę jie patys ar jų tėvai ir seneliai. Visi džiaugėsi gražiai išleista ir vertinga knyga. Dažnas klausinėjo, koks tiražas, o išgirdę, kad 500 egzempliorių, klausė, ką mes darysime, kai jis pasibaigs – leisim papildomą, ar skaitmeninį variantą.

Išėjome kupini gerų emocijų. Esame dėkingi ambasadoriui Dariui Semaškai, kultūros atašė Ritai Valiukonytei už šiltą priėmimą, plačiai paskleistą informaciją, naujus kontaktus.
 

Tekstas ir nuotraukos Danutės Valentukevičienės