„Gimtoji kalba“ Nr. 8

„Gimtoji kalba“ Nr. 8

  • Dailininkas:
    Albertas Broga
  • Metai:
    2019
  • ISBN:
    ISSN 0868-5134
  • Puslapių skaičius:
    32
  • Įrišimas:
    Minkštas viršelis
  • Formatas:
    164x235 mm
  • 1.06 €
Kiekis:

Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis. Ar sinonimiški pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“?    3

Remdamiesi svarbiausiais lietuvių kalbos žodynais ir keletu dvikalbių žodynų, taip pat Jono Paulausko studija „Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“ (1958), autoriai teigia, kad bendrinėje kalboje veiksmažodžiai su priešdėliais „pa-“ ir „iš-“, nors kartais būna gana artimos reikšmės, nėra sinonimiški. Veiksmažodžiais su priešdėliu „pa-“ linkstama žymėti silpną veiksmo intensyvumą, dalinę veiksmo trukmę. O veiksmažodžiai su priešdėliu „iš-“ rodo veiksmą, kuris jau negali būti tęsiamas, nes yra pasiekęs aukščiausią lygį. Palyginkime: „pabūti – išbūti“, „parausti [žemę] – išrausti“, „palaikyti – išlaikyti“, „pamokyti – išmokyti“, „paplėsti – išplėsti“. Prie šios grupės pritampa taip pat veiksmažodžiai „iškelti“ ir „pakelti“ su papildiniu „vėliavą“. Pirmasis junginys čia įgauna ne tik vietos reikšmę, bet ir atspindi aukščiausią moralinį objekto, t. y. vėliavos, įvertinimą. Ji gali būti iškeliama aukščiau ar žemiau, iškišama pro langą, nuleidžiama nuo balkono ar su kotu pritvirtinama prie vartų – vis tiek ji bus iškelta. Tos reikšmės, suvokiant lietuvių kalbai būdingą reikšmių sistemą, neįgauna junginys „pakelti vėliavą“.

Autorių pastabas dėl junginių „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“ reikšmės skirtumų remia administracinė ir specialioji vartosena.

Atgarsiai

Lietuvai tiekiami ne tik žemesnės kokybės maisto produktai (Gintautas Grigas)                 7

Pasigirsta nuomonių, kad Lietuvai tiekiama produkcija yra žemesnės kokybės negu analogiška produkcija, tiekiama į kitas Europos valstybes. Dažnai kokybės skirtumus ne taip lengva nustatyti, ypač maisto produktų. Tačiau yra gaminių, kurių kokybės skirtumai akivaizdūs. Tai kompiuterių klaviatūros – kokios raidės užrašytos ant jų klavišų.

Baltų kalbos ir baltistė (Kazimieras Garšva)            8

Akademikės Grasildos Blažienės mokslinių interesų sritys – prūsų, baltų kalbų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika. Mokslininkė tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Tad ir sukaktuvinės parodos, veikusios Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, pavadinimas simbolinis – „Prarastos kalbos beieškant“.

Mums rašo

Savasčiai skleidžiantis, arba – kur Vaižgantas? (Vidmantas Kuprevičius)      11

2019­aisiais, Vaižganto metais, Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, veikia literatūrologės, Vaižganto kūrybos tyrėjos Aldonos Onos Vaitiekūnienės 90­mečiui skirta paroda „Baltai pražydusiam“.

Metų žodžio ir Metų posakio kandidatų siūlymai – įspūdis įvairus (Rita Urnėžiūtė)            15

Apžvelgus pusmečio siūlymus, kaip sakė buvusi šalies vadovė apie vieną pretendentę į aukštas pareigas, – įspūdis įvairus.

Žodžius ir posakius Metų žodžio ir Metų posakio rinkimams gali siūlyti visi: rašyti el. paštu metuzodis@gmail.com, siųsti laiškus „Gimtosios kalbos“ redakcijai, komentuoti Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Siūlymų ir komentarų organizatoriai laukia iki gruodžio 31 d.

Apžvalga

Birutė Jasiūnaitė. Lietuvių velniavardžiai (Jolita Urbanavičienė)                     18

„Lietuvių velniavardžiai“ – svarbus tarpdisciplininis tyrimas, ieškantis bendrybių tarp kalbotyros ir etninės kultūros, bei svarus indėlis į šiuolaikinę etnolingvistiką. Knygą nekantraudami atsivers kalbininkai, tautosakininkai, etnologai, mitologai, įvairių kitų specialybių humanitarai ir net tie, kuriuos traukia paslaptingas demonologijos pasaulis.

Kronika       20

„Kronikoje“ – trys skyreliai: „Personalijos“, „Konferencijos, renginiai“, „Lietuvių kalbos draugijoje“. Išsamiausias pasakojimas – Karolinos Slotvinskos įspūdžiai iš tarptautinio kultūrinės lingvistikos seminaro „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje“. Lietuvių kalbos draugijos naujienose – pasakojimai apie vasaros renginius Kuršėnuose ir Kėdainiuose.

Iš skaitinių

Vaižgantas apie knygas ir jų kalbą      30

Jūsų įvertinimas

Blogas Geras

NAUJOS KNYGOS

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas ir kiti

Kaina: 10.90 €

Petras Jokubauskas

Kaina: 8.72 €