„Gimtoji kalba“ Nr. 12

„Gimtoji kalba“ Nr. 12

  • Dailininkas:
    Albertas Broga
  • Metai:
    2018
  • ISBN:
    ISSN 0868-5134
  • Puslapių skaičius:
    32
  • Įrišimas:
    Minkštas viršelis
  • Formatas:
    164x235 mm
  • 1.06 €
Kiekis:

Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Išlikome, nes buvome kūrybingi                                            3

2018 m. gruodžio 10 d. Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei įteikta Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. Atsiimdama šį apdovanojimą, laureatė kalbėjo: „Tą premiją noriu priimti ne savo vardu – o savo tėvų, mokytojų ir vadovų, kurie mane, augančią Amerikoje, išmokė lietuviškai kalbėti. Per kalbą jie mane išmokė mylėti Lietuvą, jos tautosaką, istoriją ir grožinę literatūrą. Dovanodami tą kultūrinį kraitį, jie mane ir visą mano kartą labai praturtino.“

Anželika Gaidienė. Veiksmažodžio „kentėti“ vartosena                                                          6

Straipsnyje apžvelgiamas veiksmažodžio kentėti vartojimo tyrimas, atliktas remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu (DLKT), sudarytu Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Šiuo tyrimu siekta pasižiūrėti, kas – subjektas – ir dėl (nuo) ko – priežastis – dažniausiai gali kentėti. Ar kenčia tik žmogus, ar kentėti gali ir kitos gyvos būtybės ar negyvi daiktai? Iš aptartų veiksmažodžio kentėti vartojimo atvejų matyti polinkis plėsti nagrinėto veiksmažodžio reikšmę subjekto atžvilgiu. Vartosenoje gausėja sakinių, kuriuose veiksmažodis kentėti vartojamas kalbant ne tik apie gyvas būtybes – žmones, gyvūnus, gyvulius, bet ir apie įvairius negyvus daiktus – pastatus, bendroves, biudžetus ir kt., kuriuos veikia įvairūs veiksniai. Atlikta analizė skatina ieškoti veiksmažodžio kentėti reikšmės pokyčių priežasties, ypač paanalizuoti veiksmažodžio kentėti ir jo priešdėlinio vedinio nukentėti reikšmių santykius, atsižvelgti į galimą vertimų iš kitų kalbų įtaką šiems santykiams. Tokie tyrimai galėtų padėti lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų autoriams pildyti ir tikslinti veiksmažodžio kentėti leksikografinį straipsnį.

Aktualijos

Šiauliečiai apie kalbos reikalus (Aušrinė Rinkevičienė)                                                              11

Šį rudenį, rengdamasi valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui, Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriumi surengė internetinę apklausą kalbos klausimais. Internautams pateikti keturi klausimai: 1) ar (ne)pritariate nuomonei, kad lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui; 2) ar reikia lietuvinti kompiuterių programas, ar lietuvių kalbos plėtra informacinėse technologijose užtikrins lietuvių kalbos išlikimą; 3) ar rašant SMS žinutes, komentarus interneto forumuose, portaluose, pokalbių svetainėse ir pan. galima nevartoti lietuviškų raidžių; 4) kokią įtaką lietuvių kalbos vartojimui ir raidai turėjo 1988 m. grąžintas valstybinės kalbos statusas?

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė, kad lietuviškas įmonės pavadinimas verslo sėkmei netrukdo. Beveik pusė atsakiusiųjų į antrą klausimą manė, kad valstybė turėtų daugiau investuoti į lietuvių kalbą, skatinti interneto portalų lietuvių kalba kūrimą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių pritarė nuomonei, kad lietuviškų rašmenų nevartojimas internete ir SMS žinutėse skurdina kalbą ir ugdo įprotį nevartoti lietuviškų raidžių.  Mažiausiai atsakymų gauta į ketvirtą klausimą. Straipsnio autorė svarsto, kad, „matyt, dirbant svarbius, reikšmingus, valstybinės kalbos statusą įteisinančius darbus, buvo skirta per mažai dėmesio jiems viešinti, nepakankamai kalbėta apie tai, kas sukurta.“

Iš praeities

Vertėjo Tado Petkevičiaus asmeninis kalbos duomenynas (Rita Urnėžiūtė)                           16

Vienas iš Jono Jablonskio kalbos mokymo metodų buvo vertimas ir vertimo redagavimas. Daugiau ar mažiau įsitraukti į vertimo darbą yra tekę ir kalbininko šeimos nariams. Žmona Konstancija Jablonskienė vertė iš rusų ir prancūzų kalbų, pati rašė, be to, perrašinėjo vyro redaguotus tekstus. Maždaug dešimtmetį vertimų baruose darbavosi kalbininko duktė Julija Jablonskytė-Petkevičienė. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį į vertimus buvo paniręs ir Julijos Jablonskytės vyras – teisininkas, diplomatas Tadas Petkevičius (1893–1964). Šios veiklos jis ėmėsi 1953 m. grįžęs iš lagerio, kuriame NKVD karinio tribunolo nuosprendžiu buvo priverstas kalėti 8 metus. Reikšmingas Tado Petkevičiaus indėlis į grožinės literatūros vertimustrys romanai: Filipo Bonoskio (Philip Bonosky) „Liepsnojantis slėnis“ (1957), Vasko Pratolinio (Vasco Pratolini) „Įsimylėję vargšai“ (1960), Tomo Hardžio (Thomas Hardy) „Tesė d‘Erbervilių giminės. Tyra moteris“ (1963). Populiariausias iš jų neabejotinai yra „Tesė“. Išėjo net trys šio romano leidimai.
Kauno regioniniame valstybės archyve ir Petkevičių šeimos archyve yra išlikę nemaža dokumentų, atskleidžiančių Tado Petkevičiaus bendradarbiavimą su leidyklos redaktoriais, rodančių jo kalbinį pastabumą ir siekį fiksuoti įvairius kalbos duomenis.

Kronika                                                                                                                                        23

Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Laima Malakauskienė pasakoja apie Šiauliuose surengtą renginį „Kalba – tautos gyvybės duona“, skirtą valstybinės kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui. Taip pat rašoma apie „Lituanistų sambūrio“ konferenciją „Mūsų valstybė: atramos ir perspektyvos“. Šioje konferencijoje pasirašyta Lietuvių kalbos draugijos ir Lituanistų sambūrio bendradarbiavimo sutartis.

 

VLKK protokolinis nutarimas Nr. PN-16                                                                                      26

Patikslinti VLKK Apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą skyrimo nuostatai.

2019 m. sukanka                                                                                                                            26

„Gimtosios kalbos“ 2018 m. turinys                                                                                              30

 

Jūsų įvertinimas

Blogas Geras

NAUJOS KNYGOS

Kaina: 1.06 €

Pranė Dundulienė

Kaina: 4.36 €

Antanas Lyberis

Kaina: 11.99 €

Kaina: 1.06 €

Albinas Bagdonas, Remigijus Bliumas ir kiti

Kaina: 15.26 €

Kaina: 1.06 €

Saulius Grybkauskas, Mindaugas Tamošaitis ir kiti

Kaina: 16.35 €

Danguolė Mikulėnienė

Kaina: 18.53 €