„Gimtoji kalba“ Nr. 1

„Gimtoji kalba“ Nr. 1

  • Dailininkas:
    Albertas Broga
  • Metai:
    2019
  • ISBN:
    ISSN 0868-5134
  • Puslapių skaičius:
    32
  • Įrišimas:
    Minkštas viršelis
  • Formatas:
    164x235 mm
  • 1.06 €
Kiekis:

Pirmieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai                                                                            3

2019 m. sausio 18 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko pirmieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai. Mintis pradėti rengti mokslinius skaitymus draugijoje brendo jau seniai. Pasirinktas 2019-ųjų sausis – nes kaip tik šį mėnesį draugija mini atkuriamojo suvažiavimo, vykusio 1989 m. sausio 21 d., 30-metis.

Pirmųjų LKD skaitymų tema buvo pasirinkta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas – „Kalbinis visuomenės švietimas“. Pranešimus skaitė LKI Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Janina Švambarytė-Valužienė, LKD garbės pirmininkas Aldonas Pupkis, VLKK narė, VDU Švietimo akademijos docentė Daiva Vaišnienė, „Gimtosios kalbos“ žurnalo vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė. Trys renginyje skaityti pranešimai spausdinami sausio mėnesio „Gimtosios kalbos“ numeryje, ketvirtasis bus išspausdintas vasario numeryje.

LKD skaitymai vis kita tema vyks kasmet, sausio mėnesį, o pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami „Gimtosios kalbos“ žurnale.

Aldonas Pupkis. Lietuvių kalba valstybėje. Iš tarpukario patirties                                         4

Ne vieno tyrėjo darbuose teigiama, kad mūsų valstybė sukurta filologiniu, arba lietuvių kalbos, pagrindu, nors baigiantis Pirmajam pasauliniam karui pagrindinės kalbõs pagrindu savo valstybes kūrė daugelis Europos tautų, taip pat ir Baltijos šalių tautos.

Du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai – tai evoliucinis valstybės kelias, kuriuo nuosekliai įgyvendinta valstybės idėja. Vienas iš svarbiausių šios idėjos sandų buvo lietuvių kalba.

Valstybės lietuvėjimas (lietuvinimas) ir lietuvių kalbos ugdymas Lietuvos Respublikoje vyko dviem kryptimis: valstybine ir asmenine (grupine, visuomenine). Jo raidą tyrėjai linkę skirti į du laikotarpius: 3-io dešimtmečio ir 4-o dešimtmečio. Pirmuoju laikotarpiu buvo įtvirtintas rašto ir gramatikos standartas, imtasi aktyviai lituanizuoti viešąją erdvę. Antruoju stiprinta įvairių sričių šalies lituanizacija, plėtotas institucinis lietuvių kalbos tyrimas, kaupti gyvosios kalbos faktai, kurta nacionalinė terminologijos mokykla.

Rita Urnėžiūtė. Ko (ne)nori iš kalbininkų internautai                                                             14

Ryškus mūsų kalbinio gyvenimo reiškinys – XX a. 7-o dešimtmečio lituanistinis sąjūdis. Kad ir kokių buvo, yra ar bus to reiškinio interpretacijų, tai nenuneigiamas faktas, kurio nepaminėjus XX a. antros pusės bendrinės kalbos istorija, kalbos politikos istorija, kalbinio švietimo istorija yra neišsami. Vienas iš aktyviausių šio sąjūdžio kūrėjų ir dalyvių Aldonas Pupkis knygoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ rašė, kad „tuo metu buvo tiesiog prestižas kalbėti kalbos klausimais, gal net tam tikra mada“. Tai buvusios „ne vien kalbininkų pastangos saugoti kalbos normas ir jas skleisti visuomenėje, bet ir pačios visuomenės nuoširdus dėmesys savo kalbai ir jos kultūrai“. O visuomenės domėjimasis skatinęs „kalbininkus daugiau atsidėti kalbos praktikos darbui bei kalbotyros dalykų sklaidai ir atidėjus į šalį kitus reikalus nedvejojant eiti kalbėtis su visuomene“.

Kalbos klausimams nėra abejinga ir šių dienų išmanioji visuomenė. Tai rodo komentarai naujienų portaluose, diskusijos socialiniuose tinkluose. Kokio turinio pranešimai yra patraukliausi socialinių tinklų lankytojams, mėginama apibendrinti panagrinėjus Lietuvių kalbos draugijos paskyros įrašus. Populiariausi yra įrašai, kuriuose kalbos dalykai pristatomi pozityviai, žaismingai, konkrečiai, praktiškai.

 

Janina Švambarytė-Valužienė. Mokinys, mokytojas ir kiti šaknies mok- vediniai vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose                   23

„O, kaip sunku, kad žmogus nemokslinas“, – sako Kudirkos Naumiestyje. „Sykį mokslą pamatai, tai viską daugiau supranti“, – tvirtina Griškabūdyje. Kokių šaknies mok- vedinių esama vakarų aukštaičių kauniškių šnektose, kurių leksika aprašyta Aldono Pupkio vieno ir su kolegomis parengtuose žodynuose? Kokių šios šaknies žodžių turi vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos? Visa tai nagrinėjama įdomiais pavyzdžiais iliustruotame Janinos Švambarytės-Valužienės straipsnyje.

Kronika                                                                                                                                        27

Skyrelyje „Personalijos“ tradiciškai supažindama su apgintomis kalbos mokslo disertacijomis, filologų pelnytais apdovanojimais. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja, kaip Lietuvių kalbos institute buvo paminėtas žodynininko ir terminologo Jono Klimavičiaus jubiliejus. Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Laima Malakauskienė rašo apie renginį, skirtą atkurtos Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus 30-mečiui.

Vyksta 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai                                                           32

Skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai.

Jūsų įvertinimas

Blogas Geras

NAUJOS KNYGOS

Kaina: 1.06 €

Wolfgang Dauber

Kaina: 15.26 €

Giedrė Lastauskienė, Rita Urnėžiūtė ir kiti

Kaina: 16.35 €

Pietro Umberto Dini

Kaina: 26.16 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €