Vilniaus knygų mugėje rekordinis dalyvių skaičius

Vytautas Žeimantas, 2011 m. vasario 19 d.

Šaltinis: Lietuvos Aidas

 

Pagrindinis akcentas - Česlovas Milošas

Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO jau antra diena didelis žmonių šurmulys. Čia jau 12-ąjį kartą vyksta vienas pačių svarbiausių kultūrinių Lietuvos renginių - Vilniaus knygų mugė.

„Vilniaus knygų mugė šiuo metu yra lankomiausia LITEXPO paroda. Pernai mugėje užregistruotas rekordinis lankytojų skaičius – beveik 60 tūkstančių“, - teigia Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO direktorius Aloyzas Tarvydas.

Be šio centro mugę rengia Lietuvos leidėjų asociacija, Tarptautinių kultūros programų centras, „Lietuviškos knygos“. Kultūrinės programos rėmėja - Kultūros ministerija, globėja - Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kartu su kultūros ministru A.Gelūnu ir atidarė šiųmetinę knygų mugę.

Prezidentė kartu su visais mugės atidarymo dalyviais tylos minute pagerbė vasario 16-osios rytą mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą.

„Knyga liudija tautos brandą, todėl visi esame atsakingi už knygos ateitį. Šios Knygų mugės šūkis yra „Už teisę skaityti“. Gyvybiškai svarbus valstybės uždavinys - užtikrinti knygos prieinamumą visiems šalies piliečiams, garantuoti paramą naujų knygų leidybai, jų sklaidai ir turtinti bibliotekų fondus“, - sakė D.Grybauskaitė, atidarydama knygų mugę.

Anot D.Grybauskaitės, prasminga, kad šių metų mugė skiriama rašytojui, poetui Česlovui Milošui paminėti. Jo kūryba padeda mums geriau suvokti ne tik istorinę daugiakultūrinio Vilniaus reikšmę, bet ir tautų sambūvio aktualumą XXI amžiuje.

Taip, šiemet mugės dėmesio centre Česlavo Milošo asmenybė bei kūryba, nes 2011-ieji paskelbti šio iš Lietuvos kilusio Nobelio premijos laureato metais. Minint jo 100-ąsias gimimo metines, mugėje rengiamos plačios diskusijos apie jo įtaką lenkų bei lietuvių kultūroms. Bus bandoma atsakyti į klausimą, kiek LDK tradicija aktuali šiandienos Lietuvos kultūrai, ką šiandien Lietuvai reiškia Tėvynės ieškojęs Č.Milošas. Iš viso mugėje vyks net 13 Č. Milošui skirtų renginių.

UNESCO 2011-uosius paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais. Todėl šalies vadovė pabrėžė, jog vieno žymiausių lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūrybos atspindžiai yra irgi vertingas Knygų mugės akcentas.

Gausiausia užsienio delegacija – iš Baltarusijos

Šiemet mugėje - rekordinis dalyvių skaičius, jų net 220 kompanijų iš 9 šalių. Daugiausia dalyvių, aišku, yra iš Lietuvos – 181. Užsienį atstovauja aštuonios šalys: Austrija, Baltarusija, Čekija, Indija, Lenkija, Rusija, Šveicarija ir Vokietija. Gausiausia iš jų - Baltarusijos delegacija, kurią atstovauja net 17 įvairių organizacijų, tarp jų - stambiausios šalies leidyklos „Mastackaja litaratura“, „Edukacija i vychavanne“, „Narodnaja asvėta“, kitos. Beje, Baltarusijoje šiuo metu veikia per 400 privačių knygų leidėjų.

„Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje mūsų leidykla dalyvauja jau penkti metai iš eilės. Stengiuosi kasmet čia apsilankyti, nes yra gera galimybė ne tik parodyti naujausias savas knygas, bet ir susipažinti su geriausiomis kitų šalių leidyklomis, sužinoti, kas naujo pasiekta knygų leidyboje“, - sako baltarusių rašytojas ir Minsko leidyklos „Mastackaja litaratura“ direktorius Vladislovas Mačiulskis.

Kaimynai šiemet atvežė nemažai unikalių knygų. Tarp jų išskirčiau keturių tomų „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės enciklopediją“. Mes panašios enciklopedijos, deja, dar neturime. Ketvirtadienį baltarusiai pristatė ir labai didėlės apimtis knygą, skirtą Radviloms, garsiai LDK didikų šeimai, išugdžiusiai, daug karvedžių, valstybės veikėjų. Tarp jų ir garsiąją Barborą Radvilaitę, tapusia Lenkijos karaliene. Knygos „Radvilos“ pristatyme dalyvavęs Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas pelnytai pasidžiaugė savo šalies knygų leidėjais, aukštai įvertino ir Vilniaus knygų mugę, jos tarptautinę reikšmę.

Prie Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendo šio centro direktorius R.Kareckas ir akademikas Z.Zinkevičius

Džiugu buvo prie Baltarusijos stendų sutikti ir žinomą Lietuvos rašytoją, Baltarusijos rašytojų sąjungos narį Jeronimą Laucių.

„Mes iš Minsko atvežėme net šešias Jeronimo Lauciaus knygas, išverstas į baltarusių kalbą. Su juo yra malonu dirbti‚“ - teigia leidyklos „Edukacija i vychavanne“ direktorius Nikolajus Supranovičius.

Pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje pristatoma Šveicarijos, Čekijos ir Indijos literatūra. Kaimynai lenkai pristato devynias savo leidyklas.

Lietuvos dalyviai

Mugėje dalyvauja visos pagrindinės Lietuvos leidyklos, šia proga specialiai išleidžiančios naujas knygas. Tai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, „Versmė“, „Alma littera“, „Tyto alba“, „Vaga“, „Baltos lankos“, „Mintis“, „Eglės leidykla“, kitos.

Kaip visada, gausu lankytojų prie Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro stendų. Čia tikrai daug naujų įdomių ir vertingų knygų.

„Šiemet pristatome jau aštuonioliktą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą. Išleidome keturių tomų „Technikos enciklopedijos“, „Estetikos enciklopediją“. Su kompaktine plokštele - knygą „Bažnytinė muzika. Enciklopedinis žinynas“, - sako šio centro direktorius Rimantas Kareckas. – „Tęsiame ir įvairių žodynų leidybą. Šiemet pristatome pirmąjį „Didžiojo rusų-lietuvių kalbų žodyno“ tomą. Išleidome įdomią knygą apie Lietuvos sentikius. Manau dėmesio susilauks ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus „Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių“ bei knyga „Žalgiris - tautų mūšis“, kurią parašė trijų valstybių autoriai - Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas, Ukrainos - Borisas Čerkasas ir Baltarusijos - Igoris Maraliukas“.

Kaip ir kasmet mugėje aktyviai dalyvauja „Versmės“ leidykla. Šiemet ji pristato naujausias monografijas iš serijos „Lietuvos valsčiai“ – „Endriejavas“, „Gruzdžiai“ ir „Vepriai“. Tai – archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremti, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruoti žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimai apie miestelius, jų apylinkių gamtą, istoriją, archeologinius paminklus, istorinę urbanistinę tuose kraštuose buvusių dvarų raidą ir likimus.

Vilniaus knygų mugės naujienos

Šių metų mugės naujovė – Knygos kino salė. Idėją Vilniaus knygų mugėje įkurti Kino salę organizatoriai brandino ne vienerius metus. Visi filmai, kurie rodomi mugėje, yra susiję su literatūra ar jos kūrėjais. Tai ir dokumentiniai filmai apie rašytojus arba menininkus, tai ir literatūros kūrinių ekranizacijos. Galima pamatyti 6 dokumentinius filmus apie žymius meno, kultūros veikėjus ir 8 meninius filmus, dauguma iš jų – garsių romanų ekranizacijos.

Mugės Rašytojų kampas šiemet veikia drauge su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studija, kuri įrengta naudojant specialias akustines sienas, apsaugančias nuo salės triukšmo. Čia visas keturias dienas vyksta ne tik renginiai, bet ir filmuojamos laidos, vyksta tiesioginės radijo transliacijos iš mugės.

Mugė veiks iki sekmadienio 17 val.