M. K. Čiurlionio kūrybą atveriantis katalogas

Raimonda NORKUTĖ

Šiais metais lietuvių tautos genijumi vadinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos bibliografiją gausiai papildė reikšmingi ir įvairialypiai leidiniai: M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių katalogas (sudarė Darius Kučinskas); Danutės Čiurlionytės-Zubovienės prisiminimai „Patekėjo saulė“ (sudarė Dalia Palukaitienė (Zubovaitė) ir Vladimiras Zubovas); „Čiurlionio amžius: Mokslinės tarptautinės konferencijos, rengtos 130-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms“, pranešimai (sudarė Raimonda Norkutė ir Giedrė Stankevičiūtė); „Šviesos“ leidyklos išleistas M. K. Čiurlionio kūrinių albumas (įvadinio straipsnio autorė Rasa Andriušytė-Žukienė). Tačiau ilgiausiai rengtas ir lauktas, galiausiai parexcelent išleistas – Mildos Mildažytės-Kulikauskienės sudarytas mokslinis katalogas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika“ (išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas). Leidinys, pasirodęs Vilniaus knygų mugėje ir vėliau pristatytas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, bei Panevėžio bibliotekoje, susilaukė gausaus M. K. Čiurlionio kūrybos mylėtojų dėmesio.

Leidinio sudarytoja M. Mildažytė-Kulikauskienė prie šio leidinio plušėjo ne vienerius metus, medžiaga rinkta nuo 1983 m., netrukus po jauniausios Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės mirties. Leidinys spaudai buvo parengtas jau prieš penkerius metus, tačiau negaunant svarios fondų finansinės paramos, dėl nemažos leidinio apimties, dideli spaudos kaštai atgrasindavo leidyklas imtis šio projekto. Ir nors per katalogo pristatymus ne kartą nuskambėjo „pagaliau išleistas“, visi, vienaip ar kitaip prisidėjusieji prie katalogo ar tiesiog prijaučiantieji „čiurlionianai“, džiaugiasi, kad leidinys nebuvo išleistas paskubomis, nespalvotas. Tad galiausiai pasirodęs M. Mildažytės-Kulikauskienės sudarytas katalogas, vainikavęs ne vienerius metus atkaklaus darbo ir pastangų, išties džiugina savo kokybe.

Kataloge pateikiama medžiaga aprėpia absoliučiai visas Lietuvoje esančias M. K. Čiurlionio kurtas kompozicijas tušu, atvirlaiškius, fluorofortus ir monotipijas, knygų viršelius ir plakatus, inicialus, vinjetes lietuvių liaudies dainoms, piešinius bei kompozicijų eskizus – kūrinius, kurių didelė dalis saugoma muziejaus fonduose ir neprieinama eiliniam lankytojui. Leidinio kokybę labai pagerina įvadiniai straipsniai, atveriantys M. K. Čiurlionio gyvenimo bei jo aplinkos ir subtilaus kūrybinio pasaulio ypatumus (Osvaldo Daugelio, Antano Andrijausko, M. Mildažytės-Kulikauskienės), Nijolė Tumėnienė supažindina su M. K. Čiurlionio grafika, o M. Mildažytės-Kulikauskienės, kaip leidinio sudarytojos, žodis aiškiai ir išsamiai paaiškina katalogo struktūrą, sudarymo principus, padėsiančius susiorientuoti skaitytojui, atidžiau susidomėjusiam kataloge publikuojamais M. K. Čiurlionio kūriniais.

Puiki leidinio poligrafinė kokybė leidžia gerai suvokti pačią kūrybą. Vos paėmus katalogą į rankas, iškart pastebimas jo aplanko spalvos ir faktūros artimumas paties M. K. Čiurlionio kūrybos bruožams. Naujasis mokslinis leidinys pateiktas taip, kad spalvotosios reprodukuojamos iliustracijos (per 700), jų dydis suteikia galimybę pažinti šios dar mažai žinomos M. K. Čiurlionio kūrybos dalies subtilumą. Pačiame kataloge nepateikiama kūrybinių interpretacijų, o tik būtina mokslinė informacija apie konkrečius kūrinius, todėl tai leidinys, galintis būti ir kaip tiriamoji ikonografinė medžiaga tolesniems dailininko kūrybos tyrimams. O žmonėms, tiesiog besidomintiems šio menininko darbais, katalogas gali tapti puikiu albumu, priartinančiu prie M. K. Čiurlionio kūrybos ištakų, pirminių paveikslų idėjų, jų užuomazgų, kūrybinių paieškų, galiausiai kūrėjo nuotaikas atskleidžiančių šaržų ir pan.

M. K. Čiurlionio kūryba besidomintiesiems ir ją tyrinėjantiesiems tai išties puiki darbo priemonė, kurioje pateikiama vertinga pirminė mokslinė kataloginė informacija. Smulkus šriftas neatitraukia dėmesio nuo išraiškingų iliustracijų. Katalogas vertingas ir tuo, kad dalis piešinių, kompozicijų eskizų publikuojami pirmą kartą, tik grafika būdavo dažniau reprodukuojama ankstesniuose leidiniuose. Galima pastebėti, jog galutinio rezultato kokybei įtakos turėjo ir tai, kad didžioji dalis ikonografinės medžiagos buvo fotografuota specialiai šiam leidiniui (fotografas Kęstutis Stoškus). Todėl iliustracijose matoma tikroji kūrinių būklė su visais laiko pėdsakais. Nors šie pastebėjimai apie M. K. Čiurlionio piešiniams ir grafikai skirtą įspūdingą mokslinį katalogą yra tik pagiriamieji, tačiau priekaištų išties sunku jam būtų rasti.

 

Nemunas, 2007-05-24  Nr.20-21