Mažosios Lietuvos enciklopedija

Mažosios Lietuvos enciklopedija

Antanas Balašaitis

Tėviškės žiburiai (Kanada), 2001 02 13

MLE aprėpia istorinę Mažąją Lietuvą – nuo Klaipėdos šiaurėje iki Galdapės pietuose, nuo Aisčių marių ir Labguvos vakaruose iki Širvintos ir Šešupės rytuose, t. y. istorines Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto žemes, kurias Mažosios Lietuvos taryba Versalio taikos konferencijos metu 1919 m. reikalavo priskirti prie Lietuvos respublikos ir tuo būdu sukurti bendrą etninę istoriją turinčią tautinę valstybę. Aprašomos ir prūsų Bartos, Natangos bei Varmės žemės, kur greta sulietuvėjusių prūsų gyveno ir lietuvininkų, t. y. aprėpiama kiek plačiau negu Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai.

MLE yra originali regioninė enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie išeivijoje ir Lietuvoje domisi šiuo kraštu, ypač akademiniam jaunimui. Šiame leidinyje įamžintas nykstantis ar jau prarastas lietuvininkų, prūsų ir kuršių kultūros paveldas. Todėl jame pirmenybė teikiama tam, kas lietuviška, prūsiška ir apskritai baltiška (aistiška), iškeliami Mažosios Lietuvos gyventojų išskirtiniai autentiški bruožai.

 

Mažosios Lietuvos lobynas

Angelė Vyšniauskaitė

Šiaurės Atėnai, 2001 01 13

Bemaž žengiant per trečiojo tūkstantmečio slenkstį knygynuose pasirodė unikalus veikalas – Mažosios Lietuvos enciklopedijos pirmasis tomas. Taip prieš Lietuvos ir užsienio skaitytojų akis visos savo pergyventos istorijos didingumu atsivėrė daugelio jau primiršta, kultūros istorijos požiūriu vos ne nurašoma Mažoji Lietuva, vokiečių vadinta Klein Litauen, su milžiniškos reikšmės jos kultūros paveldu, iškiliaisiais jos gyventojais lietuvininkais, jų gyvensenos savitumu, papročiais, tikėjimu, kalbos, literatūros, meno turtais. Daugeliui, ypač jaunosios kartos, žmonių šis kraštas – tai kažkas seniai buvusio, bet jau išnykusio, nerealaus. Juk ir mūsų mokyklose retai kas vaikus su juo supažindina, nebent kaip su viena dabartinės Rusijos provincija – Kaliningrado sritimi… Tiesa tokia, kad po Antrojo pasaulinio karo šis kraštas buvo laikinai pavestas administruoti Sovietų Sąjungai. O žinome, kaip dažnai laikinumas virsta amžinumu… Tokia buvo laimėjusiųjų valia, išreikšta Potsdamo konferencijoje, daug vėliau patvirtinta Helsinkyje.

Betgi šios „laikinosios“ realijos nepaneigia, jog šis kraštas nuo amžių yra buvęs baltų gyventa teritorija – senųjų prūsų, lietuvininkų tėvynė. Ir ne kur kitur, tik čia gimė pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo Katekizmusa prasti žadei…, čia buvo išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika, čia gyveno ir kūrė neužmirštamasis šio krašto žmonių mokytojas, kunigas ir švietėjas Kristijonas Donelaitis, jų darbus, džiaugsmus ir sielvartus sudėjęs į pasaulinės literatūros šedevrą – poemą Metai. Šiame krašte buvo parašytos ir išleistos pirmosios lietuvių etnografinės monografijos – XVII a. lietuvininkų gyvenimą, papročius atspindintys Teodoro Lepnerio Prūsų lietuvis ir Motiejaus Pretorijaus Prūsijos įdomybės. Pagaliau, caro vyriausybei uždraudus Lietuvoje lietuvišką raštiją, Mažojoje Lietuvoje pasirodė tautą iš letargo žadinusieji laikraščiai – Jono Basanavičiaus Aušra, Vinco Kudirkos redaguotasis Varpas. Iš čia į Lietuvą nusidriekė knygnešių keliai. Iš čia ir per čia daugiausia ėjo Vakarų Europos civilizacijos laimėjimai. Vėlesnė germanizacija, sovietmetis prigesino šio krašto atminimą.

Bet atmintis atgimsta. Karaliaučiaus kraštas, jo istorija, kultūros lobynas įrašoma į dabartinės, naujam gyvenimui atgimusios Lietuvos kultūros kontekstą. Tai liudija ir dar spaudos dažais kvepiantis, ką tik išleistas, savo išvaizda labai patrauklus, o apimtimi – solidus Mažosios Lietuvos enciklopedijos pirmasis tomas. […] Pirmą kartą viename leidinyje stengiamasi sutelkti išsklaidytas žinias apie baltiškąjį ir lietuviškąjį šio krašto kultūros paveldą, krašto, kuris po 1944 metų yra patyręs ne tik etnocidą, bet ir genocidą, kuriame iš esmės pakito etninė gyventojų sudėtis.

 

Sugrįžimas į Mažąją Lietuvą

Zigmas Zinkevičius [kalb. Jonas Albertavičius]

Valstiečių laikraštis, 2001 01 16

Tai yra enciklopedija, kokios pas mus niekuomet nebuvo. Visų pirma, tai yra regioninė – vieno krašto, vienos srities enciklopedija, ir kartu visuotinė, nes čia Mažoji Lietuva suprasta pačia plačiausia prasme. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų ir uždavinių – grąžinti į lietuvių tautos atmintį paveldą krašto, kuris be galo daug davė Lietuvai. Juk jeigu nebūtų Mažosios Lietuvos, nebūtų išlikusi ir Didžioji Lietuva. Per tuos 50 okupacijos metų šis kraštas buvo beveik ištrintas iš lietuvio sąmonės. Jis buvo tabu, nežinoma žemė. Mums rūpi parodyti pasauliui, kad šitas kraštas iš seno buvo baltiškas, iškelti į viešumą, grąžinti į kultūrinį akiratį nepaprastai turtingą baltiškąjį paveldą. Tai bus ir mūsų įnašas einant į Europos Sąjungą, nes jos nuostatuose akcentuojama atskirų kraštų paveldo reikšmė.

 

Iš juodo darbo ir šviesaus idealizmo gimusi knyga

Gediminas Zemlickas

Mokslo Lietuva, 2001 01 11

Darbo metu pamažu ryškėjo, kokia ta enciklopedija turėtų būti. Lygiuotis nebuvo į ką, nes reikėjo eiti nepramintu taku. Tiesa, buvo tarptautinė enciklopedijų rengimo patirtis, kuri po truputį, matyt, ir buvo perimama. Rengėjai siekė kuo didesnio profesionalumo, kadangi suvokė, jog antros tokios enciklopedijos greičiausiai jau neteks rengti, tad pagerintus variantus atidėlioti ateičiai buvo visiškai nerealu. Tačiau siekiant kokybės reikėjo ir daugiau lėšų, o jų nebuvo. Lietuvos institucijos prisidėti neturėjo galimybių, o ir išeivijos galimybės ne beribės. Darbas buvo didžiulis, sekinantis, ir jo blogai atlikti negalima. Žmonės dirbo už labai menką atlygį, dažnai tiesiog idėjos vedami, kitiems gal ir nesuprantamo pareigos jausmo genami. […] Šiandien turime kruopštaus darbo vaisių – ir tai svarbiausia.

 

Šešios pėdos po kyliu

Vytautas Kaltenis

Lietuvos aidas, 2002 10 19

Enciklopedijoje pirmenybė teikiama tam, kas lietuviška, prūsiška, baltiška. Reiškiama pagarba vokiečių mokslininkams ir kultūros veikėjams, supratusiems lietuvių siekius, padėjusiems puoselėti vietos tradicijas, kelti krašto gerovę. Bendras Prūsijos vokiečių ir baltų kultūros paveldas svarbus ir ateities Europai. Enciklopedijoje pirmą kartą pateikiamos susistemintos ir įvairiapusės žinios apie Šiaurės Rytprūsius. MLE neturėjo pirmtakų nei Lietuvoje, nei Vokietijoje. Dėl ideologinių ir politinių nuostatų šie dalykai nacistinio režimo laikais buvo nutylimi, o Sovietų Sąjungoje – uždrausti ir įslaptinti.

Šiame moksliniame informaciniame leidinyja panaudota išeivijos sukaupta archyvinė Mažosios Lietuvos fondo medžiaga, asmeniniai MLE talkininkų Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje archyvai.

Rengiant MLE savo archyvais ir bibliotekomis nemokamai leido naudotis visos Lietuvos mokslo įstaigos, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva, Klaipėdos vokiečių bendrija, Simono Dacho namai Klaipėdoje.

[…] mes suprantame MLE kaip mažlietuvių kroniką. Ji unikali tuo, kad remiasi gyvais liudininkais, ne tik archyvais, kurie dabar atsivėrė, bet nėra kada visus tinkamai peržiūrėti. Ateis kiti mokslininkai, ką radę naujo, papildys. Mes, būsime atviri, skubame. Mūsų rėmėjai, ypač išeivijoje, nori pamatyti išleistą mažlietuvių kroniką. Geriau keturi tomai dabar nei dešimt po dešimties ar daugiau metų.

 

Pasaulis turi žinoti, kas buvo ir yra Mažoji Lietuva (1)

Gediminas Zemlickas

Mokslo Lietuva, 2004 03 18

[…] Jeigu įdėmiau pavartytume ir panagrinėtume MLE II tomo medžiagą, įsitikintume, kad nei Lietuvoje, nei išeivijoje ji daugeliu atvejų dar nebuvo skelbta. Dalį tekstų ir nuotraukų teko pargabenti iš labai toli. Susiklostė savitas ir labai įdomus leidinys. Be kokių nors tarpvalstybinių susitarimų, aukšto lygio pareigūnų svarstymo, derinimo pradėtas projektas, kuris, jeigu įsigilintume, yra tarptautinio europinio masto.

[…] II tomas, pasak M. Purvino, sudarytojams bene sunkiausias, o skaitytojams bus bene turtingiausias ir įdomiausias iš viso numatyto keturtomio, nes į jį patenka tokie žodžiai ir sąvokos – Klaipėda, Klaipėdos kraštas, Kuršių marios, Kuršių nerija, lietuvininkai (Mažosios Lietuvos gyventojai), Mažoji Lietuva, taigi – populiariausi mūsų pajūrio krašto dalykai. […] Svarbiausia, kad apie tą pačią, regis, labai gerai pažįstamą Kuršių neriją paskelbta daug visai naujų duomenų, kurie anksčiau išvis nebuvo skelbiami arba buvo išbarstyti po įvairią literatūrą. Pavyko surasti, sudėti į vieną vietą. Tai lėmė ir visą II tomo struktūrą.

Keturtomiu projektas nesibaigs. Numatyti vienatomiai MLE variantai vokiečių, anglų, rusų kalbomis. Pasaulis turi žinoti, koks buvo tas baltiškas kraštas – Mažoji Lietuva.

[…] Be kultūrininkų darbo vargu ar šiandien tuos du tomus Enciklopedijos turėtume. Tai labai svarbus veikalas Mažosios Lietuvos klausimo suvokimui ir įtvirtinimui mūsų nacionalinėje savimonėje, – teigia Romualdas Ozolas, pripažindamas, jog dabartinėje politinėje konjunktūroje yra daug tabu, nepatogių ir neliestinų temų bei klausimų. Visa tai uždeda apynasrį ir moksliniam mąstymui. Nėra paprasta tuos stereotipus įveikti.

MLE – tai ir puiki didelio darbo pradžia atkuriant šį baltiškąjį regioną. Šalia Mažosios Lietuvos fondo leistų puikių knygų, skirtų Mažajai Lietuvai, dabar turėsime ir matematiškai tiksliai surikiuotą informacijos visumą apie Mažąją Lietuvą. Baigę leisti Enciklopediją geriau suvoksime, ko dar trūksta, ką dar būtina kaupti, konceptualizuoti ir kokiais pavidalais plėtoti.