Pažinties su JAV lietuviais pradžia

Dar apie JAV lietuvių biografijų žinyną

Alfonsas Nakas

Draugas (Čikaga), 1998 09 26

Trumpai: ši knyga ištisai patraukli, ją į rankas paėmus, ima smalsumas sklaidyti, skaitinėti. Negana to, visiems laikams ji liks JAV lietuvių daugiau nei šimtmečio biografijų lobynu.

 

Pažinties su JAV lietuviais pradžia

Antanas Balašaitis

Dienovidis, 1998 06 19

Šioje knygoje pateiktos biografijos byloja: ne savo noru atsidūrusi toli nuo Tėvynės didelė tautos dalis – jos mokslo, politikos ir visuomenės veikėjai, meno ir visokios kūrybos žmonės, nepaisydami įvairiausių nepriteklių pabėgėlių stovyklose ir įsikūrimo Amerikoje sunkumų, nenuleido rankų, liko veikli visuomenė. Dešimtys tūkstančių naujų ateivių po varganos dienos darbų savo žinias, talentus ir visuomenės veiklą skyrė lietuvybės išlaikymui, nenykstančių veikalų rengimui, lėšų fondams telkimui, tvirtai tikėdami, kad visa tai pravers bendromis pastangomis išlaisvintai Tėvynei.

Žinyne apsiribota tik po Antrojo pasaulinio karo visuomenės, mokslo, meno, kultūros srityse daugiau pasireiškusiais. Dalis aprašytųjų yra tarpukario emigrantai ar Amerikoje gimę jų vaikai. Tačiau didžiąją daugumą sudaro karo pabėgėliai, pasitraukę nuo grįžtančių okupantų persekiojimo: žūties kalėjimuose ar tremties.

 

Žvilgsnis į baigtą žinyną JAV lietuviai

Antanas Balašaitis

Lietuvių balsas (Čikaga), 2003 04 01

Žinynas buvo sumanytas Mokslo ir enciklopedijų leidyklos Vilniuje direktoriaus Zigmanto Pociaus (1935–1997) ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centro pirmininko prof. dr. Jono Račkausko 1993 m. Po penkerių metų parengiamųjų darbų Čikagoje ir Vilniuje 1998 m. buvo išleistas I tomas (A–M). Jame per 2 tūkstančius biografijų, daugiau kaip tūkstantis portretų. […] Žinynas pirmiausia buvo skirtas karo pabėgėliams, greta jų visiems kitiems išeiviams, veikusiems po II pasaulinio karo. Dabar žvelgiant į abu tomus matyti, kad žinyno apimtis išsiplėtė. Greta antrosios – karo pabėgėlių – bangos aprašyta ir daug tarpukario emigrantų. Papildymuose įdėta ir naujausios lietuvių bangos biografijų. Žinynui rengti iš Čikagos parsivežta apie pusantro tūkstančio anketų. Jų neužteko. Daug biografijų sukaupta iš spaudos ir įvairių leidinių. II tomo rengėjams talkino ir visuomenininkai iš Lietuvos. Pabaigos žodyje malonu buvo padėkoti žurnalistams Alfonsui Nakui iš Floridos, nuolat siuntusiam iškarpas iš laikraščių, čikagiškiam Edmundui Jasiūnui, atsiuntusiam biografijų, rašytojui Stasiui Džiugui už knygas, pravertusias žinynui, fotografams Algimantui Keziui ir Jonui Tamulaičiui. Padėkos nusipelno ir gausūs rėmėjai, prisidėję prie žinyno išleidimo.

 

Išleistas žinynas JAV lietuviai

Antanas Balašaitis

Lietuvos aidas, 2003 02 17

Baigus darbą, dera prisiminti ir ankstesnius lietuvių žinynus. 1946 m. Tiubingene iš Lietuvos pasitraukęs prof. Vaclovas Biržiška išleido Lietuvių rašytojų kalendorių su trumputėmis kelių eilučių 1149 lietuvių raštijos autorių biografijomis. Iš jo vėliau išaugo išsamus 3 tomų veikalas Aleksandrynas (1960–1965) – 370 išsamių XVI–XIX a. lietuvių rašytojų biografijų. Tai dalinis specialus žinynas. Pirmasis JAV atsidūrusių lietuvių visuotinis žinynas buvo parengtas karo pabėgėlių iniciatyva vos įsikūrus naujame krašte. Per dvejus metus Los Andžele įsikūrusios Lietuvių dienų leidyklos vadovas Antanas Skirius su žurnalisto Juozo Kojelio ir žurnalo Lietuvių dienos redaktoriaus Juozo Vitėno pagalba 1953 m. išleido Amerikos lietuvių vardyną. Jame po prof. Kazio Pakšto Amerikos lietuvių išeivijos istorinės apžvalgos pateikta pirmosios ir antrosios (karo pabėgėlių) bangos veikėjų 1084 biografijos […]. Kelios dešimtys advokatų, verslininkų, gydytojų biografijų įdėta 1955 m. išleistame A. Vilainio-Šidlausko redaguotame Chicagos lietuvių metraštyje (kartu ir profesinės reklamos tikslais). Beveik trečdalį knygos biografijoms paskyrė Aleksas Ambrozevičius (Ambrose, 1892–1970) daug didesnėje Chicagos lietuvių istorijoje. 1869–1959, išleistoje Amerikos lietuvių istorijos draugijos 1967 m. Autorius joje įdėjo 350 tada veikusių ir anksčiau mirusių veikėjų biografijų.

Gydytoja Milda Budrienė parengė, o Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje 1991 m. išleido Amerikos lietuvių gydytojų vardyną (1884–1984), kuriame pateiktos 898 glaustos biografijos, o 1992 m. išleistame jo tęsinyje atrinkta 415 išsamesnių, nusipelniusių mokslui ir dalyvavusių visuomeninėje kultūrinėje veikloje gydytojų biografijų. Dar didesnį žinyną iš Juozo Žilevičiaus ir Juozo Kreivėno muzikologijos archyvo, padedama muziko Kazio Skaisgirio, parengė menotyrininkė Saulė Kristina Jautokaitė. […] žinyne Lietuviai muzikai Vakaruose. Žilevičiaus vardynas pateikta 1049 įvairaus išsamumo biografijos su 597 portretais.

Dabar Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistas dviejų tomų žinynas JAV lietuviai yra didžiausias (jame 3690 biografijų, 1740 portretų).