Dešimtas "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" tomas - unikalaus ir sėkmingo darbo pusiaukelė

Nuo "khmerai" iki Wilhelmo Kreile

Šiandien mūsų valstybės visuomenei noriu pristatyti dešimtąjį "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" (VLE) tomą. Jis aprėpia raides Khm - Kr, apima straipsnius nuo "khmerai" iki "kreivumo".

Jis prasideda khmerais, Azijos tauta, gyvenančia Kambodžoje, Vietname, Tailande ir Laose. 1975-1979 metais Kambodžą valdę "raudonieji khmerai", vykdydami khmeriškai maonistinę politiką, išžudė apie 1,5 mln gyventojų.

Wilhelmas Kreile buvo vokiečių ekonomistas, kuris išplėtojo gamybos, kainų, ekonomikos augimo, struktūrinę paskirstymo teorijas, atliko ekonometrinių tyrimų.

Šis tomas baigiasi I-X tomo papildymais ir matematine sąvoka "Kreivumas". Tai kreivės (paviršiaus) nuokrypis nuo liestinės (liečiamosios plokštumos) kreivės (paviršiaus) taško aplinkoje. Sąvoka sudėtinga, ne visiems suprantama, bet čia reikia žinoti ir tai, kad ši enciklopedija yra skirta ne tik humanitarinės pakraipos žmonėms. Daug naudingo randa ir tiksliųjų mokslų žinovai.

Papildymuose yra straipsniai, dėl kurių nors priežasčių nepatekę į I-X tomus.

Dešimtasis tomas yra vienas iš didžiausių šios enciklopedijos tomų, turintis 832 puslapius. Tai sudaro 127,31 apskaitinio leidybinio lanko. Jam truko tik septyniolikos puslapių, kad aplenktų aštuntąjį, iki šiol patį didžiausią šios enciklopedijos tomą.

Dešimtasis tomas, kaip ir kiti, anksčiau išėję, gausiai iliustruotas. Jame pateikta beveik 800 iliustracijų, iš jų beveik 180 portretų, 20 žemėlapių.

Be to, prie šio tomo yra priedas, kuriame pateiktos IX ir X tomo tekste pavartotos lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų tikrinių vardų autentiškos ir adaptuotos formos.

 

XI tomą sudarys dvi dalys

Enciklopedijos leidėjai artėja prie lemtingų žodžių: Lietuva, Lietuvos, lietuviai...

Tai neeilinis įvykis. Dar niekuomet Lietuvoje ruošiamu lietuviškų enciklopedijų leidėjai neturėjo galimybių atvirai apie tai rašyti. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune pradėtą leisti enciklopediją, dar nepriartėjus "L" raidės, nutraukė sovietinė okupacija.

Kitose, sovietmečiu Vilniuje leistose enciklopedijose visiškai atvirai ir išsamiai kalbėti apie Lietuvą ir lietuvius buvo draudžiama.

Tačiau reikia pabrėžti, kad Lietuvos enciklopedininkai daug padarė, kad daug reikšmingos informacijos patekdavo į viešumą. Jie atliko reikšmingą darbą, nors, aišku, negalėjo rašyti apie antisovietinę rezistenciją, teisingai įvertinti religijos, bažnyčios, lietuviškosios išeivijos, kitko, kas yra brangu lietuviams ir visai svetima komunistinei ideologijai.

Pirmieji devyni šios enciklopedijos tomai jau parodė, kad dabartinės enciklopedijos leidėjai šiems klausimams skiria išskirtinį dėmesį. Todėl buvo įdomu sužinoti kaip ruošiamasi pasitikti Lietuvą naujoje enciklopedijoje.

"Informuojame, kad vienuoliktą tomą sudarys dvi dalys, tai yra dvi tomo dydžio knygos. Pirmojoje dalyje bus pateiktas dešimtojo tomo tęsinys, pradedant straipsniu "kremacija". Antrojoje dalyje bus straipsnis "Lietuva". Šis straipsnis bus panašios struktūros kaip ir straipsniai apie kitas valstybes. Stengsimės, kad visa informacija apie Lietuvą būtų pateikta vienoje knygoje," - sako šią enciklopediją leidžiančio Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams Antanas Račis.

"Vienuoliktame tome daug vietos skiriame sovietmečiu draustai ir ignoruotai lituanistikai, - sako Antanas Račis. - Turiu omeny Lietuvos valstybingumą, Lietuvos katalikų bažnyčią, Lietuvos kariuomenės istoriją, antinaciniam ir antisovietiniam pasipriešinimui, lietuvių tautos genocidui, Mažajai Lietuvai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lietuvos valstybės istorijai, užsienio lietuvių gyvenimui, kultūrai, jų organizacijoms ir Lietuvos išlaisvinimo reikalui skirtai patriotinei veiklai".

Lauksime šio tomo nekantraukdami.

 

Kinija, Kipras, Kolumbija...

Šiame tome yra daug vertingų straipsnių apie pasaulio valstybes - Kiniją, Kiprą, Kolumbiją, abi Korėjas ir kitas.

Man įdomiausia buvo arčiau susipažinti su Kinija - daugiausiai gyventojų turinčia valstybę, kuri, mano nuomone, greitai taps ir viena iš galingiausių šalių. Enciklopedijos daug vietos skirta šios gigantės istorijai, kultūrai, ekonomikai.

Yra nemažai ir sąsajų su Lietuva. 1919-1941 metais Harbine veikė Lietuvos konsulatas. Kinija pripažino de jure atkurtą nepriklausomą Lietuvą 1991 rugsėjo 7 dieną. Dabar Lietuva ir Kinija pasikeitusi ambasadomis Vilniuje ir Pekine. Nuo 1996 metų Honkonge veikia Lietuvos garbės konsulatas.

2004 metais į Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 32,4 mln. litų, importavo iš Kinijos prekių už 818,2 mln. litų. 2004 metais Lietuvai teko 22,5 mln. litų tiesioginių Kinijos investicijų.

Į kinų kalbą išversta P. Cvirkos, S. Nėries, I. Simonaitytės ir kitų lietuvių rašytojų kūrinių, lietuvių tautosakos.

Dabar Lietuvos olimpiečiai aktyviai ruošiais Pekino olimpinėms žaidynėms. Po jų, tikiuosi, apie Kiniją mes kalbėsime dar daugiau.

Įdomu buvo pavartyti ir Kirgizijai, Kiprui, Kolumbijai skirtus puslapius. Vienur teko pasisvečiuoti, kitur įdomi istorija, ryšiai su Lietuva.

 

Klaipėda, Klaipėdos apskritis

Į šį tomą pateko trečiais pagal dydį Lietuvos miestas - Klaipėda, Klaipėdos apskritis. Tai sudėtingą istoriją turintis lietuviškas kraštas. Apie Klaipėdos mūšį (1323) rašo Algirdas Matulevičius, Klaipėdos krašto sukilimą (1923) - Vytautas Šilas, Klaipėdos krašto bylą (1932) - Aldona Gaigalaitė, Klaipėdos krašto konvenciją (1924) - Algirdas Gliožaitis.  Apskritai šiai temai skirta kelios dešimtys straipsnių.

 

 Apie užsienio lietuvius

Naujojoje enciklopedijoje pateikiama daugiau straipsnių apie užsienio lietuvius. Daugiausia apie JAV, Karaliaučiaus krašto, Baltarusijos, Lenkijos, Australijos, Kanados, Argentinos, Latvijos, Vokietijos lietuvius. Tai bus straipsniai apie 170 lietuvių organizacijų, apie 340 asmenų, apie 40 kultūros institucijų.

Enciklopedijoje bus daugiau negu 500 straipsnių arba straipsnių dalių apie miestus ir kitas vietoves, kuriose gyvena arba gyveno lietuviai. Be to, aprašant visas valstybes, kuriose gyvena nors kiek daugiau lietuvių ir veikia jų organizacijos. Ne išimtis ir dešimtasis tomas.

Net 22 procentų tomo apimties sudaro informacija apie Lietuvą ir lietuvius.

Šiame tome spausdinami vertingi straipsniai apie klimatą, knygą, konstituciją, kosmonautiką, kiną, kooperaciją, komerciją.

Leidėjams daug teko padirbėti, kad būtų paruošti straipsniai apie komunizmą, komunistų partiją, komjaunimą ir pan.  

 

Patyręs kolektyvas

"Visuotinės lietuvių enciklopedijos" mokslinės redakcinės tarybos prezidentas - akademikas Zenonas Rokus Rudzikas. Jai pirmininkauja daktaras Juozas Tumelis, pavaduotojas - akademikas Antanas Buračas, Sekretorius  - Antanas Račis. Tarybos nariai - žymiausi šalies mokslininkai, - sako instituto direktorius Rimantas Kareckas. - Naująją enciklopediją ruošia 50 mūsų instituto darbuotojų ir 870 autorių. Džiugu, kad apie pusė iš instituto darbuotojų turi didelę 25-30 metų enciklopedijų leidimo patirtį".

Palinkėkime darniam instituto kolektyvui, sėkmingai peržengusiam šios enciklopedijos leidimo pusiaukelę, gražiai užbaigti unikalų darbą - "Visuotinę lietuvių enciklopediją".

Vytautas Žeimantas

Lietuvos Aidas. 2006.12.21. Nr. 292