Muzikos enciklopedijos kelio pradžia

Vytautė Markeliūnienė

7 meno dienos, 2001 04 13

[...] pagaliau turime rimtą, reikalingą ir labai lauktą muzikos leidinį. Nenorėčiau teigti, jog pirmasis – vadinasi, nesąlygiškai išskirtinis, tobulas. Vis dėlto paėmę į rankas šią Muzikos enciklopediją, šį dešimt metų galutinio tikslo link artėjusį ir nekart, regis, jau klupusį leidinį, galime drąsiai pasidžiaugti autorių kolektyvo pasiektais rezultatais. [...]

Muzikos enciklopedijoje sutelkta informacija pasižymi specifiškumu. Jį lemia akivaizdžiai akcentuojama lituanistinė dalis, be to, ir muzikos žodynui (aiškinami muzikos terminai) būdingi bruožai. Šiuos požymius, ko gero, reikėtų išskirti kaip svarbiausius. Lituanistinės dalies specifika pasireiškia ne tik išsamesniais tekstais apie lietuvių muzikos kultūros reiškinius, autorius, bet ir tuo, kad nurodomi kitų šalių muzikų ryšiai su Lietuva.

Žinant, kokia yra lietuvių muzikos vadovėlių būklė, galima teigti, kad naujosios enciklopedijos atsiradimas gimnazijų (ypač menų gimnazijų), asmeninėse mokinių ir mokytojų bibliotekose gerokai palengvins darbą (ypač savarankišką) lietuvių muzikos istorijos pamokose. Ir ne tik lietuvių, bet ir visuotinės muzikos istorijos. Tuo požiūriu neabejotinos vertės įgyja ir itališkų muzikos terminų, meninių reiškinių, krypčių, tendencijų, muzikos teorijos sąvokų aiškinimas, pakoreguota lietuviška muzikos terminija, kai kurių tarptautinių terminų transkripcija. (Šiuos teiginius galėčiau pagrįsti asmenine patirtimi – jau teko įsitikinti, kaip noriai moksleiviai naudojasi naująja Muzikos enciklopedija.) Taisyklinga gimtąja kalba pateikta informacija įpareigos visus didesnį dėmesį skirti tarčiai, rašybai, formuluotėms.

 

Muzikos enciklopedija visiems

Rūta Gaidamavičiūtė

Muzikos barai, 2001, Nr. 3, p. 35

Muzikos enciklopedijos atsiradimo faktas pagal svarbą kultūrai turbūt galėtų būti prilygintas pagrindinių muzikos lavinamųjų ir koncertinių įstaigų atsiradimui. [...] Be jos neišsivers nė viena ne tik siaurai su muzika susijusi, bet ir platesnio profilio institucija. [...]

Tai, kad enciklopedija pasirodė tik sutinkant trečiąjį tūkstantmetį, 70 metų praėjus nuo to laiko, kai buvo sumanyta leisti pirmąją Lietuviškąją enciklopediją, yra susiję ne tik su visiems gerai įsivaizduojamais nuostoliais, bet turi ir savo privalumų. Šiuo metu laisvai galime disponuoti lituanistika, esančia svetur, o tai neabejotinas mūsų prioritetas. [...]

Sudarant enciklopediją iškilo pakankamai gausi muzikologų plejada, pirmiausia tokie autoritetai kaip vyriausiasis redaktorius prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas, jo pavaduotojos Jūratė Burokaitė ir doc. dr. Jūratė Gustaitė. [...] Pagaliau kaip tik šiuo metu Lietuvos muzikos akademijos Muzikos terminų komisija (pirmininkė Jūratė Gustaitė) revizuoja visus vartojamus terminus ir tai, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, sudarė galimybes pristatyti lietuvių kalbos naujoves, šalia arba vietoj dalies praktikoje vartotų svetimžodžių pateikti jų lietuviškus pakaitalus. Be to, pakoreguota ir tarptautinių terminų transkripcija.

[...] Pasirinktas universalus Muzikos enciklopedijos pobūdis, matyt, yra optimaliausias mūsų kraštui. Nerealu tikėtis čia išleistos smuiko, operos ar, tarkim, džiazo enciklopedijos. Todėl rengėjai ir įvardijo jos paskirtį, nurodydami kuo platesnį adresatą. [...] Enciklopedija universali ir ta prasme, kad, be akademinės muzikos reiškinių, tarp jų ir ilgą laiką ignoruotos sakraliosios kūrybos, čia aptariama įvairių šalių ir epochų liaudies kūryba, taip pat pramoginė muzika su svarbiausiais jos atstovais.

 

Pirmoji lietuviška muzikos enciklopedija

Rūta Gaidamavičiūtė

Kultūros barai, 2001, Nr. 2, p. 82–84

Nors nuo enciklopedistų epochos praėjo jau du su puse amžiaus, kai kurios specialiosios enciklopedijos Lietuvoje dar nėra išleistos. Antrasis tūkstantmetis vainikuojamas pirmosios lietuviškos muzikos enciklopedijos pirmojo tomo pasirodymu. Jau pati ši žinia skamba džiaugsmingai. Ir iš tikrųjų pasidžiaugti yra kuo. Veikalas atrodo gana solidus. Enciklopedija nuo anksčiau planuoto vieno tomo išaugo iki trijų, kurio kiekvieno apimtis, atsižvelgiant į dabartinį vardyną ir pirmojo tomo proporcijas, planuojama po 85 leidybos lankus. Suburtas profesionalus daugelio specialybių autorių kolektyvas. Pagaliau lietuvių kalba galima gauti svarbiausių žinių apie įvairiausius muzikos reiškinius, nes iki šiol tam reikėjo mokėti kurią nors užsienio kalbą. Be to, priklausomai nuo to, kur enciklopedija išleista, kinta ir atskiroms kultūroms skiriamo dėmesio proporcijos, jau nekalbant apie tai, kad tam tikrų tik mums aktualių duomenų negalėjome rasti niekur, arba kelioms kultūroms, tarp jų ir Lietuvai nusipelnę atstovai dažnai svetur nurodomi be lituanistinių papildymų, tiesiog paliekant jų biografijose baltas dėmes.

Tačiau yra dėl ko ir apgailestauti. Istorinės aplinkybės nebuvo dėkingos spartesnei kultūrinės minties raidai, o juo labiau tokiai kompleksiškai jos sklaidai kaip žinynai ir enciklopedijos. [...]

Savo muzikos enciklopedijų leidybą lygindami su daugeliu Europos šalių būtume arčiau sąrašo apačios. Štai mūsų kaimynai lenkai dar 1857 m. išleido Lenkų muzikos žodyną, o XX a. įvairių didesnių ar mažesnių muzikos žinynų ir enciklopedijų turėjo ne vieną. Šiuo metu jie yra įpusėję leisti daugiatomės muzikos enciklopedijos (jau pasirodė šeši tomai, apimantys A–M raides) biografinę dalį. Vokiečiai, anglai, prancūzai, kaip žinoma, pažengę dar toliau, jų enciklopedijos leidžiamos nuolat, natūraliai papildomos naujųjų laikų žiniomis. Štai garsioji MGG 1994–1998 m. išleido naujai parengtą devynių tomų teorinę dalį ir 1999–2004 m. planuoja dvylikos tomų biografinę dalį. Tad mūsų planuojamas tritomis, apimantis abi sritis, Europos kontekste atrodytų gana kukliai. Tačiau, palyginti su tuo, kai neturėjome nieko, dabar jau būsim bent gražią pradžią padarę.

[...] Enciklopedija pasirodo tokiu metu, kai apskritai iškyla klausimas, ar esant tokiems greitiems informacijos gausėjimo tempams, ne tikslingiau būtų tokius leidinius parengti internetinius ir nuolat juos atnaujinti. Bet, matyt, kol nenusistovės tokio pobūdžio informacijos apsaugos ir pirkimo mechanizmai, teks kurį laiką eiti tradiciniu keliu. Nors jau visai realu tikėtis, kad antrasis ir trečiasis enciklopedijos tomai pasirodys kartu su egzemplioriais kompaktinių plokštelių pavidalu.

Žinoma, prieš dešimtmetį tiražas būtų galėjęs būti mažiausiai dešimtkart didesnis. Bet tai nėra pats svarbiausias dalykas. Perkamoji galia išaugs ir tiražą bus galima pakartoti (taip daroma ne vienoje pasaulio šalyje), juo labiau, kad leidinys skiriamas visuomenei – nuo profesionalų, mokytojų, mokinių iki mėgėjų. Svarbiausia, kad pats intelektinis produktas jau sukurtas.

Reikia manyti, kad pats Muzikos enciklopedijos pasirodymo faktas įkvėps entuziazmo ir tiems rašantiesiems, kuriems jis buvo priblėsęs, ir kad leidybinė situacija bus palanki greitesniam antrojo ir trečiojo tomo pasirodymui, nes jos vertė atsiskleis tik visiems tomams išsirikiavus lentynoje. Kaip svarus jos papildymas netrukus turėtų pradėti rikiuotis ir Lietuvos muzikos istorijos tomai.

 

Žinių medus į muzikos avilį

Gediminas Zemlickas

Mokslo Lietuva, 2004 02 19

Sausį visai teisėtai galėtume pavadinti enciklopedijų mėnesiu. Vienas po kito pasirodė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto dabar leidžiamų šakinių enciklopedijų antrieji tomai: Technikos enciklopedijos, Žemės ūkio enciklopedijos ir pagaliau Muzikos enciklopedijos. Svarbiausios instituto pastangos nukreiptos į reikšmingiausią darbą – Visuotinę lietuvių enciklopediją, vasarį turėsime penktąjį iš dvidešimties tomą. […]

Dalyvaudamas pristatant įvairių enciklopedijų atskirus tomus kaskart išsineši dovanų ir po naują palyginimą. Štai Technikos enciklopedijos II t. sutiktuvėse enciklopedininkų darbas buvo palygintas su bičių triūsu. Vargu ar enciklopedijų skaitytojas susimąsto, ką reiškia parengti kiekvieną tegu ir mažą enciklopedinį straipsnį, ką reiškia sunešti į enciklopedijos avilį nektarą ir medų iš daugybės žiedų. Beje, šis palyginimas su bitėmis, medumi ir nektaru priklauso bitininkui mėgėjui prof. Kęstučiui Kriščiūnui, buvusiam Kauno technologijos universiteto rektoriui, o dabar vadovaujančiam KTU Europos institutui.

Pasitinkant Muzikos enciklopedijos II tomą ne mažiau poetišku įvaizdžiu susirinkusius apdovanojo šios Enciklopedijos redaktorių grupės vadovė vyresnioji mokslinė redaktorė Birutė Žalalienė. Ji prisiminė vaikystę, kai mama ruošdavosi kepti duoną. Tą dieną mama jausdavo ypatingą tylų pasididžiavimą savo daromu darbu, namuose tvyrojo rimtis, o visi vaikai žinojo: jeigu mama keps duoną, tai bus labai gera diena.

Daugelis iš vaikystės prisimename, kad nebuvo nieko skaniau už mamos tik ką iškeptą duoną ir vaikų džiaugsmui – pagranduką. Kiekviena šeimininkė turėjo savo duonos raugą, todėl kiekvienuose namuose duona buvo kitokio skonio. Birutė Žalalienė prisipažįsta, kad visų mamos talentų nepaveldėjo ir tokios skanios duonos nemokėtų užraugti ir iškepti. Tačiau gero „raugo“ savo darbui sako gaunanti iš daugelio bendradarbių ir Muzikos enciklopedijos rengimo darbe dalyvaujančių žmonių.

Pirmasis šioje gretoje turėtų būti doc. Adeodatas Tauragis, Muzikos enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys. Maža to – viso šio didelio projekto, kaip dabar įprasta sakyti, sumanytojas ir kartu įgyvendintojas, nes be A. Tauragio erudicijos, kantrybės ir darbštumo šie Enciklopedijos tomai būtų kitokie, o veikiausiai išvis neturėtume Muzikos enciklopedijos. Visai neatsitiktinai Lietuvos muzikos akademijos rektorius ir šios Muzikos enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas prof. Juozas Antanavičius šiuos du tomus vadina A. Tauragio enciklopedija.

Ši Enciklopedija rengiama bendromis Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto bei Lietuvos muzikos akademijos pastangomis. Iš 182 autorių, kurių straipsniai įdėti į 2 tomą, net 60 dirba šioje Akademijoje. […]

Įsidrąsinęs doc. A. Tauragis siūlo neapsiriboti tik trimis Muzikos enciklopedijos tomais, nes į III t. norima įdėti pataisymus ir papildymus, kurių atsirado nemažai, kol du pirmieji tomai buvo išspausdinti. Taigi III tomas gali būti labai margas. Papildymams reikėtų atskiro ketvirtojo tomo, nes labai daug medžiagos liko nepanaudota. Žinoma, laikas galvoti ir apie Muzikos enciklopedijos tomą kompaktinės plokštelės pavidalu.