In memoriam doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius (1941–2020)

Kovo 22-osios, rytą eidamas 79-uosius metus mirė filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos ir Vydūno kūrybos tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras  Vaclovas Bagdonavičius.

Netekome mielo bičiulio, bendržygio, bendradarbio.  V. Bagdonavičius buvo Mažosios Lietuvos enciklopedijos (2000–2009) redakcinės kolegijos narys (nuo 1997), pirmininkas (nuo 2006), vyriausiasis redaktorius (nuo 2008), Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno anglų (2014), lietuvių (2015) ir vokiečių (2018) kalbomis vyriausiasis redaktorius, daugelio straipsnių autorius.

Sunku pervertinti kolegos indėlį leidžiant  Mažosios Lietuvos enciklopediją. Jeigu ne jo didžiulis autoritetas, turtingas ir gilus žinių bagažas, tvirtas nusistatymas tęsti pradėtus darbus, kažin ar būtume parengę  šios enciklopedijos paskutinįjį tomą ir pasiryžę leisti vientomį Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną. Iš V. Bagdonavičiaus sklindanti vidinė ramybė, vydūniška šviesa ir gilus žmogiškumas teikė pasitikėjimo ir jėgų visiems bendradarbiams.

V. Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 dieną Gervėnuose, Šiaulių apskrityje. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą, jame dirbo, baigė aspirantūrą, 1987 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. 1972–1992 m. buvo Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, 1992–2008 m. jo direktorius, iki 2010 m. dirbo ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose, 1996–2008 m. dar dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.

Didžiąją V. Bagdonavičiaus mokslinės veiklos dalį sudarė  Vydūno kūrybinio palikimo ir jo reikšmės Mažosios Lietuvos dvasiniam gyvenimui tyrimai.  Šiam lietuvių mąstytojui skirti svarbiausi moksliniai  veikalai: monografija Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai (1987), Sugrįžti prie Vydūno: Straipsniai, esė, pokalbiai (2001), Spindulys esmi begalinės šviesos: Etiudai apie Vydūną (2008), monografija Vydūnas (su A. Martišiūte-Linartiene, 2017). Parengė ir išleido Vydūno Raštus (t. I–IV, 1990–1994), Vydūno veikalų apie sveiką gyvenseną rinkinį Sveikata, jaunumas, grožė, Gimdymo slėpiniai (1991), jo kūrybos rinktinę rusų kalba Tikiu šventąja paslaptimi (1994). Sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį Vydūnas lietuvių kultūroje (1994). Paskelbė apie 150 straipsnių, brošiūrų, recenzijų.

Ne mažiau reikšminga ir V. Bagdonavičiaus visuomeninė veikla. Jis dalyvavo  Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veikloje. Buvo žurnalo Filosofija, sociologija vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, almanachų Ramuva ir Naujoji sąmonė vienas iš atsakomųjų redaktorių. 1967 m. su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Siekdamas įamžinti Vydūno kūrybinį palikimą ir kuo plačiau skleisti jo idėjas 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją, iki 2011 m. jai vadovavo, vėliau buvo jos garbės pirmininkas. Jo rūpesčiu 1991 iš Detmoldo (Vokietija) buvo pervežti ir Bitėnų-Rambyno kapinaitėse perlaidoti  Vydūno palaikai, 1992 m. įrengta Vydūnui skirta ekspozicija Lipės kraštotyros muziejuje Detmolde.  

V. Bagdonavičiaus nuopelnai  įvertinti  Čikagos Vydūno fondo premija (1992 m.). 2010 m. jis tapo Pagėgių krašto garbės piliečiu.  Už reikšmingiausius darbus, ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą 2014 m. Vyriausybės buvo apdovanotas Valstybine Jono Basanavičiaus premija.

Visa savo esybe atsidavęs Vydūno asmenybės ir kūrybos tyrimams dr. V. Bagdonavičius pats savo gyvenimu buvo panašus į Vydūną.  „Svarbiausia – žmogus“, sakydavo jis.

Toks žmogiškas, šviesus, nepamirštamas dr. Vacys Bagdonavičius amžinai  lieka mūsų atmintyje.  Liūdime kartu su artimaisiais, su visa Lietuvos kultūros bendruomene