Europos šalių enciklopedininkų konferencija

European Encyclopaedia Conference, Brussels 2019

 

Spalio 10-11 dienomis Briuselyje Norvegų namuose vyko Europos šalių internetinių enciklopedijų rengėjų konferencija. Kartu su Europos šalių enciklopedininkais į renginį atvyko atstovai iš JAV ir Kanados.

Konferencijoje dalyvavo 32 atstovai iš 20 organizacijų iš 18 skirtingų šalių.

Dalyvavusios šalys: Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Italija, Kanada, Katalonija (Ispanija), Kroatija, Danija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija (kartu su Austrija ir Šveicarija – Brockhaus.de), Latvija, Lietuva, Juodkalnija, Norvegija (dviejų enciklopedijų atstovai), Švedija, Ukraina ir JAV (atstovavo Britannica.com).

Konferencijoje pakviesti svečiai iš Europos Parlamento – danė Naja Bentzen, politikos analitikė iš EP Tyrimų tarnybos ir latvė Dace Melbarde, EP narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja, buvusi Latvijos kultūros ministrė.

Konferencijoje kalbėta apie mokslu pagrįstų, patikimų, teisingų žinių skleidimą Europos ir pasaulio visuomenei. Iškelta problematika dėl netikslios informacijos sklaidos Wikipedia ir kituose interneto puslapiuose, kuriuose skatinama politinė, kultūrinė, religinė nesantaika, bandoma manipuliuoti žiniomis formuojant žmonių nuomonę tam tikroms suinteresuotoms grupėms palankia kryptimi.

Be probleminių klausimų aptarimo didžioji konferencijos laiko dalis skirta pristatyti Europos šalių internetinių enciklopedijų padėtį. Visi dalyviai pristatė enciklopedijų kūrimosi aplinkybes, istoriją, finansavimo šaltinius, ar enciklopedija prieinama nemokamai, pristatytos  pagrindinės enciklopedijų skaitytojų grupės, kiek darbuotojų įsitraukę į kūrimo procesą, pateikti portalų lankomumo rodikliai, pasiekiamų sktraipsnių skaičius, kita statistika. Taip pat pasidalyta šia informacija  –  rengėjų pagrindiniai iššūkiai, problemos, sunkumai, kokie kuriamos enciklopedijos ateities tikslai ir kokiais svarbiausiais šios dienos pasiekimais galime didžiuotis.

Konferencijos dalyviai pritarė, kad enciklopedijų rengimas yra reikšmingas kiekvienos tautos kultūrai, švietimui, politikai. Ypatingai mažų tautų atstovams itin svarbu turėti patikimą žinių šaltinį gimtąja kalba. Svabu ne tik bendradarbiauti su mokslo bei kultūros įstaigomis, bet ir siekti palaikymo valstybės institucijose, tarp politikų.

Aptarta galimybė steigti Europos enciklopedijų leidėjų asociaciją, kuri padėtų nariams optimizuoti ar paprasčiau gauti ar dalytis tam tikra informacija – centralizuotai užsakyti nuotraukas, kitą vaizdinę ar tekstinę medžiagą, dalytis žiniomis rengiant straipsnius apie pasaulio šalis (tarkim, lietuviai kitų šalių enciklopedininkams galėtų teikti informaciją apie Lietuvą, jos geografiją, mokslininkus ir pan).

Asociacija sustiprintų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, politikais, žurnalistais.  Asociacijos nariai dalintųsi patirtimi ir padėtų vienas kitam ieškoti priemonių, kaip plėsti enciklopedijų žinomumą, skaitomumą, stiprinti jų statusą skirtingų visuomenių sluoksniuose.

Kitą konferenciją planuota surengti po metų Kroatijoje, Zagrebe. Jos iniciatorius – kroatų enciklopedijos atstovas iš Leksikografijos instituto direktoriaus pavaduotojas Bruno Kragic.

Parengė Inga Zaurakaitė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019 m. spalio 18 d.

 

Norvegijos užsienio reikalų ministerijos straipsnis apie įvykusią konferenciją:

https://www.regjeringen.no/no/tema/europapolitikk/aktuelt/aktuelt/nyheter/2019/i/id2674058/