0
Aprašymas

„GIMTOJI KALBA“ NR. 9 PDF FORMATU



Regimantas Tamošaitis. Kalba mus kuria ir saugo – tiek, kiek kuriame ir saugome ją  3

„Kalba – tai tarsi per daugelį amžių susiformavusios sąmonės veidas, tautos kultūrinis pavidalas, idealusis būties lygmuo, iš kurio kyla visų jį sudarančių individų egzistencija. Kiek mes dalyvaujame savo kalboje, tiek mes esame šios kalbinės bendrijos, savo tautos ir savo valstybės visateisiai nariai. Atimk iš tautos kalbą, ir ji mirs kaip bendrija, o tada ją sudariusius individus kaip pasklidusius gyvybinius resursus praris kitos kalbinių bendrijų sistemos.“

Šių metų Kalbos premijos laureato Regimanto Tamošaičio kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime minint 100-ąsias Lietuvos Valstybės Konstitucijos metines. 

Agnė Aleksaitė. Kokios naujažodžių darybos tendencijos?  5

Remiantis 2011–2019 m. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) medžiaga, galima daryti išvadą, kad šiuo laikotarpiu lietuvių kalbos žodžių darybos sistema buvo ganėtinai stabili, nors ir fiksuota tam tikrų nuokrypių nuo tradicinėse gramatikose pateikiamų duomenų. Pagrindinis darybos būdas išlieka priesaginė daryba, duodanti daugiausia naujadarų (priesagų vedinių) (50,8 proc.), antras pagal produktyvumą naujadarų darybos būdas – dūryba (35,6 proc.). 

Naujosios leksikos daryba – laisvesnė, nukrypstanti nuo žodžių darybos bendrųjų taisyklių: a) remiamasi potencialiu (žodynuose, rašytinėje vartosenoje nefiksuotu) darybos pamatu (atlėpausiškumas „menk. nevykėliškumas, žioplumas“, neužmirštuoliškumas „rituališkas praeities atminimo puoselėjimas pasitelkiant neužmirštuolės žiedo simboliką“; b) remiamasi tradiciniuose gramatikų aprašuose nepateikta darybos pamato rūšimi (fraze, žodžių junginiu ir santrumpa) (nenutaijotizmas „iron. reiškinys, kai, neturint tvirtos nuomonės, vienu kartu tas pats dalykas ir paneigiamas, ir jam pritariama“, vingiųjonizmas „iron. mąs-tymo ir veikimo vangumas kaip kultūrinė norma“. 

Formuojasi naujas priesagos -iena darybos tipas – su būdinga mėsos pavadinimų priesaga -iena sistemiškai daromi (dažniausiai – menkinamieji) tekstinės, kūrybinės produkcijos pavadinimai: dokumentiena „menk. abejotinos vertės dokumentų ruošiniai (žaliava)“, laikraštiena „menk. menkavertė, dažnai bulvarinė spausdintinė žiniasklaida“, televizijiena „menk. menkavertė televizijos produkcija“ ir kt.

Aktualijos

Valstybinės kalbos statuso šimtmetis  (par. Rita Urnėžiūtė) 10

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straips¬nis suformuluotas taip: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas.“ Šios sukakties proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu rugsėjo 14 d. Seimo Konstitucijos salėje surengė konferenciją. 

Publikacijoje apžvelgiami konferencijoje skaityti pranešimai.

Mokslas ir valstybinė kalba (par. Asta Barzdenienė) 17

Remiantis Onos Aleknavičienės apžvalga „Ilgalaikės valstybinės kalbos politikos galimybių studija“, analizuojamos lietuvių kalbos kaip mokslo kalbos vartojimo tendencijos, atkreipiamas dėmesys į Lietuvos mokslo politikos reikalavimus, varžančius lietuvių mokslo kalbos plėtrą.

Mums rašo

Popietė, skirta poetui Juozui Ruzgiui  (Vida Ragauskienė, Zigmas Ripinskis)  22

Kuršėnuose  surengta atminimo popietė, skirta poeto, mokytojo Juozo Ruzgio (1940–1980) asmenybei ir kūrybai.

Pedagogo užrašai

Kad neužaugtų ciej vieši kelaliai… (Scholastika Kavaliauskienė) 23

Kūrybinių darbų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos prizininkės darbas – pasakojimas apie gimtąją dzūkų šnektą ir ja kalbėjusius artimus žmones.

Prisimenant tai, kas seniai pamiršta (Sofija Zanovello) 27

Mokinių grupės II vietos prizininkės darbas – šiuolaikiška pasaka apie žmogaus pastangas išspręsti Giltinės ir Laimos ginčą dėl Lietuvos ir lietuvių kalbos. 

Aš ir lietuvių kalba (Arneta Gudalevič) 28

Mokinių grupės III vietos prizininkės darbas – asmenine patirtimi nuspalvintas pasakojimas apie pastangas mokytis lietuvių kalbos ir pirmuosius kūrybinius bandymus šia kalba. 

Kronika 30

Šio numerio kronikoje – skyrelis „Personalijos”.

Iš skaitinių 

Upių baseinai ir lingvistinės ribos 35

Ištrauka iš Skirmanto Valento knygos „Mė(lynojo)nulio lingvistika Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje“.

Parašykite atsiliepimą