„Gimtoji kalba“ Nr. 4 PDF formatu
0
Aprašymas

Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Vietos raiškos labirintais: lokatyvinės konstrukcijos rytų aukštaičių šnektose 3

Nemažą plotą užimantys rytų aukštaičiai kalba nevienodai. Tradiciškai jie skirstomi į šešias smulkesnes šnektas: panevėžiškių, širvintiškių, kupiškėnų, anykštėnų, uteniškių ir vilniškių. Nors visos jos tikrai skirtingos, tačiau vietai nusakyti turi bendrų raiškos priemonių. Apskritai rytų aukštaičiuose (kaip, beje, ir visame lietuvių kalbos plote) vieta nusakoma trimis būdais: buvimą kur nors ar judėjimą į tam tikrą vietą įvardija linksnis (ar linksniai), prielinksninės konstrukcijos ir vietos prieveiksmiai. Straipsnio autorė kviečia atidžiau panagrinėti vietos linksnių ir su jais susijusių prielinksninių konstrukcijų vartoseną rytų aukštaičių šnektose, autentiškais pavyzdžiais atskleidžia vietos raiškos priemonių konkurenciją ir ieško šio reiškinio priežasčių.

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. Lopšelių-darželių interneto svetainės – pedagogų kalbos atspindys? 9

Interneto svetainė – viena iš daugelio informacijos sklaidos terpių. Turbūt nėra nė vienos švietimo įstaigos, kuri jos neturėtų. Svetainėje skelbiama informacija apie įstaigą, jos istoriją, veiklą, ugdymą, dalijamasi naujienomis. Paprastai daug dėmesio skiriama svetainės stiliui, dizainui, struktūrai, turiniui, inovatyviems ir patraukliems informacijos pateikimo būdams. Informacijos čia ieško ugdymo įstaigų bendruomenių nariai – pedagogai, ugdytiniai, jų tėvai ir kiti lankytojai.

Straipsnyje pristatomi autorės atlikto 147 Lietuvoje veikiančių lopšelių-darželių svetainių kalbos tyrimo rezultatai. Pateikiama pavyzdžių analizė ir kalbos patarimai turėtų būti naudingi tokių svetainių tekstų rengėjams. 

Aktualijos

Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie kalbos prestižą ir gyvybingąsias sekvojas (par. Rita Urnėžiūtė) 19

Vasario 28 d. Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Vilniaus skyrius ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija surengė 5-uosius LKD skaitymus. Juose nagrinėta kalbos prestižo samprata, skirtingų kartų požiūris į kalbos prestižą, daug dėmesio skirta aukštųjų mokyklų kalbos politikai. 

Mums rašo

Gimtosios kalbos šventė Pasvalyje (Genovaitė Kačiuškienė) 25

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje pristatyta Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ pradėta leisti knygų serija „Kultūros studijos Panevėžyje“, o po renginio įsteigtas LKD Pasvalio Petro Būtėno skyrius.

Bibliotekai grąžintas Vytauto Vitkausko vardas (Asta Gasiūnienė) 27

Minint Knygnešio dieną, Šiaulių r. savivaldybės Vytauto Vitkausko bibliotekoje surengta vardo suteikimo bibliotekai šventė.

Svetur

Janio Endzelyno 150-mečio minėjimas Rygoje (Regina Kvašytė) 29

Žymaus latvisto, baltisto ir indoeuropeisto Janio Endzelyno (1873–1961) gimimo jubiliejus įtrauktas į 2023-ųjų metų UNESCO minėtinų dienų kalendorių. Sukaktis Latvijoje paminėta turiningais mokslo bendruomenės renginiais, išleista kalbininko rinktinių raštų teminė ir vardų rodyklė, o bendradarbiaujant su UNESCO Latvijos nacionaline komisija parengtas originalus kalendorius, skirtas dviem jubiliatams: kalbininkui Janiui Endzelynui ir dailininkui Vilhelmui Purvyčiui, kuriam 150 metų sukako pernai kovo 3 d. (ši data taip pat buvo paminėta UNESCO). 

Apžvalga

Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow t. 1, Nr. 20 (Darius Žiemelis) 32

Pristatomas naujausias Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ numeris.

Alma Ragauskaitė. XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai (Janina Švambarytė-Valužienė) 33

Apžvelgiama Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Almos Ragauskaitės monografija vertinga ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, besidominčiai asmenvardžių raidos istorija, tautinės tapatybės įrašais ar nuorodomis rankraštiniuose šaltiniuose.

Parašykite atsiliepimą