0
Aprašymas

Gediminas Navaitis. Laimės ekonomikos principai švietime  3

Straipsnio autorius, psichologijos profesorius, remdamasi BNL (bendros nacionalinės laimės) samprata, svarsto, kas yra šiuolaikinės asmenybės identitetas ir kokie veiksniai daro jam įtaką. Apžvelgiamos korporacinio, konfesinio ir nacionalinio identiteto sankirtos, jų susidūrimo apraiškos švietimo ir mokslo sistemose. Pabrėžiamas nacionalinio identiteto ir asmenybės laimės sampratos ryšys: „Nacionalinio identiteto griovimas – tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies – gyvenimo prasmės – griovimas, nes savo gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą asmenybė įprasmina kartų grandinėje suvokdama save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį. Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis po jos, o tokia vienybė su gyvenimo tėkme kuria gelminę sėkmingo ir laimingo žmogaus identiteto esmę.“

Gediminas Karoblis. Kalbos laisvė ir prievarta  7

Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NTNU) profesorius pasakoja apie savo kalbinę patirtį gyvenant Norvegijoje ir dirbant šios šalies aukštojoje mokykloje, lygina nacionalinės kalbos ir aukštojo mokslo tarptautiškumo santykių padėtį Norvegijoje ir Lietuvoje.  

Bonifacas Stundžia. Ar mažėja vietos lietuvių kalbai moksle?  8

Akademikas, VLKK narys pabrėžia: „Ne tik aukšto tarptautinio lygio mokslas, bet ir mokslo sklaida sklandžia akademine lietuvių kalba turėtų būti valstybės ir atsakingų mokslo ir studijų institucijų prioritetas. Be mokslinio diskurso lietuvių kalba nebus visavertė. […] Reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad moksle lietuvių kalbai vietos nemažėtų. Be toliaregės valstybės politikos per atgautą Nepriklausomybę atkariauti mokslo kalbos plotai pamažu ims dirvonuoti.“

Laimantas Jonušys. Tikrinių vardų transkripcijos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą taisyklių komentaras 10

Pristatomos VLKK 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdyje patvirtinos Tikrinių vardų transkripcijos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės, aptariami kai kurie sudėtingesni jų atvejai, glaustai apžvelgiama transkribavimo principų kaita. 

Aktualijos

Valstybinė kalba – visų Lietuvos tautų  gyventojų savastis  (kalb. Rita Urnėžiūtė)  12

„Pirmaisiais Nepriklausomybės metais daugiausia buvo laikančiųjų valstybinės kalbos egzaminą dėl reikalavimo einant tam tikras pareigas turėti tam tikrą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, dabar daugiausia laiko norėdami įgyti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.“

Apie suaugusiems kitakalbiams skirtą valstybinės kalbos mokymo sistemą, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimus, egzaminų organizavimą, valstybinės kalbos mokėjimo tikrinimą pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus metodininkė Jūratė Veniūtė­Vaičikauskienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Įspūdžiais, kas geriausiai sekasi ir kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos, dalijasi keletas Tautinių bendrijų namų rengiamų kursų lankytojų. 

 

Pedagogo užrašai

Mano lietuvių kalbos atradimai  (Arnas Jodelis)  19

Širdies kalba  (Patricija Pupinė)  21

Prisiminimai iš vaikystės  (Justina Sokolova)  21

Kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojų rašiniai.

Apžvalga

Словарь русского языка коронавирусной эпохи; Русский язык коронавирусной эпохи, 2021  (Rita Urnėžiūtė)  22

Apžvelgiamas Sankt Peterburge veikiančio Rusijos mokslų  akademijos  Lingvistinių  tyrimų  instituto parengtas dvitomis: „Rusų kalbos  koronaviruso  epochos  žodynas“ ir kolektyvinė monografija „Koronaviruso epochos rusų kalba“.

VLKK nutarimas Nr. N-6 (189), protokoliniai nutarimai Nr. PN-12, PN-13, PN-15  26

Kronika  28

Kronikos skyrelyje „Valstybinė kalba“ apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos kalbinio gyvenimo ir kalbos tvarkybos aktualijos.

Žiupsneliai  

Gairės prieš kalbos atgyvenas 35

Ironiškai svarstoma, ar Vilniaus universiteto Lyčiai jautrios kalbos gairių kūrėjai nepasiklydo savo pasiūlytuose jautrumo šabakštynuose.

Parašykite atsiliepimą