0
Aprašymas

„Gimtoji kalba“ Nr. 6 PDF formatu

Dalia Zaikauskienė. Patarlių lobiai ir mįslės 3

Įprasta sakyti, kad patarlėmis perteikiama ilgametė žmonijos ir tautos patirtis bei išmintis, teigiamos nesenstančios bendražmogiškosios vertybės. Net ir keičiantis gyvensenai, pasaulėžiūrai, pasaulėvokai, patarlės ir priežodžiai išlieka – dėl lakoniškos formos ir talpaus turinio juos nesunku pritaikyti kuo įvairiausioms situacijoms. Tautos vartotų ir vartojamų patarlių ir priežodžių visuma – tai ne tik jos kalbinių išteklių, kai ypatingu būdu dera mintis ir ją reiškiantis vaizdas, bet ir visuomeninio gyvenimo ir jo permainų, socialinių santykių, tikėjimo, buities, papročių raidos simbolinis atspindys. 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) sukauptas didžiulis lietuvių patarlių ir priežodžių fondas. Jį sudaro ir rankraštiniai tekstai, ir išrašai iš spausdintinių šaltinių. Elektroninė LLTI patarlių bei priežodžių išteklių versija – nuolat koreguojamas ir pildomas elektroninis sąvadas „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“. 



Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Uodas 7

Uodas (žemaičių kuisis, kniuisis) – bene vienas žinomiausių, nemaloniausių Lietuvos vabzdžių. Palyginimuose, patarlėse akcentuojamas uodo įkyrumas, įžūlumas, ironiškai, o kartais hiperbolizuotai vaizduojamas jo menkumas, smulkumas. Uodai minimi įvairiuose situaciniuose posakiuose, pavyzdžiui, tinginys, ieškantis priežasčių atidėti darbus, pašiepiamas posakiu: „Rytą – rasos, dieną – vapsvos, vakare uodai.“ 

Etiologinėse sakmėse uodai laikomi velniškos kilmės padarais. Liaudies tikėjimuose uodų vislumas, aktyvumas siejamas su vasaros šventėmis: Joninėmis ar Petrinėmis.



Albinas Drukteinis. Keblesni skyrybos ir sintaksinės interpretacijos atvejai: skiriamosios sakinio dalies ribos 12

Straipsnyje siekiama sistemiškai apžvelgti svarbesnius su sujungiamaisiais jungtukais pavartotos sakinio dalies ar šalutinio dėmens skyrybos atvejus, keliančius sunkumų, kai reikia nustatyti jų ribas ir atitinkamai parinkti skyrybos ženklo vietą, o kai kada – apsispręsti, skirti ar neskirti.



Aktualijos

Biologijoje vardai ir terminai – susikalbėjimo pagrindas (Ernestas Kutorga, kalb. Rita Urnėžiūtė) 19

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Sraigės“ apdovanojimo laureatas. mikologijos terminijos kūrėjas ir normintojas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Ernestas Kutorga pasakoja apie grybų vardyno tvarkybos principus ir mikologų darbo įdomybes.



Pedagogo užrašai

Kūrybinis konkursas ,,Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ – pirmasis, turiningas, tarptautinis (Irena Baltakienė) 29

20211 m. Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pirmą kartą surengė kūrybinį konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“. Vertinimo komisijos narė Irena Baltakienė įvairiais aspektais apžvelgia jo dalyvių darbus ir apibendrina: tokį konkursą reikia auginti. Jis galėtų tapti kasmetinis, tradicinis, nes kiekvieno mūsų santykis su kalba yra unikalus ir nepakartojamas. 

Apžvelgus konkurso rezultatus spausdinami laureačių Justės Dumčiūtės (mokinių grupė) ir Lainedos Vainauskaitės (suaugusiųjų grupė) darbai. 



Obelėle, žydėk! (Justė Dumčiūtė) 32



Brangiam draugui (Laineda Vainauskaitė) 33



Apžvalga

Terminologija 27 (Ramunė Vaskelaitė) 34

Pristatomas Lietuvių kalbos instituto išleistas naujas mokslinio žurnalo „Terminologija“ tomas, išsiskiriantis tuo, kad jame daugiausia dėmesio skiriama terminams, gyvuojantiems ne mokslo kalboje, o mažiau įprastose terpėse.

Parašykite atsiliepimą

Naujos Knygos
1,16 €
0

„Gimtoji kalba“ Nr. 6 PDF formatu

2,00 €
0

„Gimtoji kalba“ Nr. 6

1,16 €
0

„Gimtoji kalba“ Nr. 5 PDF formatu

2,00 €
0

„Gimtoji kalba“ Nr. 5