Aprašymas
Donata Katinaitė, Inga Hilbig. „Norėčiau atsisakyti“: lietuvių atsisakymai ir jų mandagumas 3
Atsisakymas yra atsakas į kito inicijuotą pasakymą: kvietimą, siūlymą, patarimą ar prašymą. Tai nepageidaujamas atsakas – jo nesitikima, todėl dažnai reikia pasistengti atsisakyti mandagiai. Nepasirinkęs tinkamos raiškos, atsisakantysis rizikuoja įžeisti, priversti kitą pasijusti nepatogiai, pakenkti santykiams.
Tirdamos lietuvių studentų atsisakymo raišką, autorės nustatė, kad atsisakydami jie linkę būti draugiški, stengiasi atsižvelgti į adresato norus, poreikius, palaikyti, išreikšti solidarumą skirtingose situacijose su skirtingais pašnekovais. Sociokultūriškai lietuviams priimtiniausia ir mandagiausia atrodo atsisakyti netiesiogiai ir papildomai pateikti atsisakymo priežastį.
Agnė Aleksaitė. Žmonės apie „namų ūkį“ 9
Nuo pandemijos psichologiškai pavargusią visuomenę erzina ir pykdo įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, piktų reakcijų sulaukė Vyriausybės aiškinimuose apie bendravimo ribojimus vartotas terminas „namų ūkis“. Tai oficialus, stilistiškai neutralus statistikos terminas, kurio vartojimas negali būti siejamas su siekiu ką nors pažeminti ar įžeisti. Tačiau ekstremaliomis sąlygomis žmonėms reikia aiškių, suprantamų taisyklių ir rekomendacijų, reikėtų rasti būdų, kaip paaiškinti kai kam galbūt negirdėtus, nesuprantamus terminus.
Albinas Drukteinis. Keblesni skyrybos ir sintaksinės interpretacijos atvejai: įterpiniai ir aiškinamosios sakinio dalys 11
Skyrybos taisyklių taikymo sėkmė priklauso nuo keleto dalykų: gali būti keblu skiriamą vienetą interpretuoti sintaksiškai, kartu ir parinkti tinkamą taisyklę, gali vienoje vietoje veikti kelios taisyklės ir reikia nustatyti jų veikimo ribas, galiausiai ne visada paprasta atpažinti taisyklei priskiriamus atvejus. Šiame straipsnyje aptariami sunkumų keliantys įterpinių ir aiškinamųjų sakinio dalių atpažinimo ir skyrimo atvejai.
Recenzijos
„Prie lietuvių fonologijos mokyklos ištakų. Iš prof. Alekso Girdenio laiškų“ (Regina Venckutė) 15
Aldono Pupkio sudarytoje knygoje skelbiami 38 jam adresuoti bendramokslio ir kolegos Alekso Girdenio laiškai. Jie įdomūs daugeliu atžvilgių, tačiau pirmiausia tai svarbus mūsų kalbotyros istorijos dokumentas.
Aktualijos
Išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai 19
Gegužės 7 d. Lietuvių kalbos draugija paskelbė pirmą kartą surengtų Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimų rezultatus. Pristatomi rinkimų nugalėtojai, spausdinamas šių rinkimų sumanytojos – Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininkės Daivos Beliokaitės – sveikinimo žodis.
Ketvirtą kartą surengta Lietuvių kalbos draugijos viktorina 22
Ketvirtą kartą surengtoje tradicinėje internetinėje Lietuvių kalbos draugijos viktorinoje, trunkančioje visą parą, sulaukta beveik 600 dalyvių, o tarp pirmosios vietos laimėtojų buvo kaip niekad daug užsieniečių.
Kalbos kultūros darbininkams yra ir bus ką veikti (Regina Petkevičienė, kalb. Džiuljeta Maskuliūnienė) 24
Gegužės 17 d. gražią sukaktį šventė Šiaulių universiteto docentė, redaktorė, kalbos konsultantė, ilgametė Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus narė Regina Petkevičienė.
Kronika 32
Skyrelyje „Valstybinė kalba“ apžvelgiamos pastarųjų mėnesių kalbos tvarkybos ir kalbos politikos naujienos, o skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ pristatomi renginiai, vykę Panevėžyje, Kėdainiuose, Kelmėje. Apie konferenciją „(Ne)atrasti Panevėžio regiono kalbos turtai: Petrui Būtėnui – 125-eri“ rašo Lionė Lapinskienė.
-
-
-
-
-
0