Aprašymas
Giedrė Čepaitienė. Arnoldas Piročkinas – Jono Jablonskio darbų tyrėjas 3
Arnoldo Piročkino ir Jono Jablonskio vardai neatsiejami jau ne vieną dešimtmetį. Profesoriaus studijos, kuriose analizuojami Jono Jablonskio darbai, atskleidžiami jo gyvenimo ir daugiabriaunės veiklos bruožai, drauge leidžia ir suprasti didžiojo kalbininko asmenybę, ir parodo sudėtingą mūsų bendrinės kalbos formavimosi kelią.
Janina Švambarytė-Valužienė. „Nuėjus išsibariau, i baigta“ (dėl kelių sintaksinių junginių lietuvių kalbos tarmių žodynuose) 8
Sintaksiniai junginiai „i(r) baigta“, „i(r) gana“, „i(r) kvit“, „i(r) tiek“, „i(r) viskas“, dažniausiai atsiduriantys sakinio pabaigoje, žodynuose pateikiami ir aiškinami įvairiai. Nagrinėdama šių junginių reikšmės apibrėžtis, iliustracinius sakinius ir kt. pateikimo niuansus, autorė remiasi lietuvių sintaksininkų, pirmiausia Arnoldo Piročkino, pridūrimo raiškos tyrimais.
Aktualijos
Kalba ideologijų mūšio lauke (Rita Miliūnaitė) 13
Straipsnio autorė, kviesdama pasvarstyti, ką daryti, kad visuomenės diskusijos apie kalbą nebūtų skausmingos, lydimos nesusipratimų, įžeidinėjimų ir demagogijos, savo nuomonę apibendrina taip: „Mano manymu, diskusijų, ypač tų, kurios vyksta kalbos ideologijų pagrindu, kontekste būtini kalbos mokslo argumentai ir nuosaiki kalbos politika, kad įvairūs kraštutinumai neišbalansuotų nei kalbos sistemos, nei žmonių protų, o pati kalba galėtų paprasčiausiai gyventi.“
Atsisveikinant su Jonu Šukiu (Rita Urnėžiūtė) 17
Kovo 26 d. Miežiškių kapinėse amžinojo poilsio atgulė kalbininkas Jonas Šukys (1935 03 25–2021 03 23) – plačių pažiūrų asmenybė, nepaprastu kalbos jausmu apdovanotas filologas, autoritetingas sintaksininkas ir kalbos kultūros puoselėtojas, darbštus kalbos populiarintojas.
Pedagogo užrašai
Mokinių verslo idėjos ir lietuvių kalba (Vilija Bartašienė) 21
Pasiklausę, ką apie savo veiklą pasakoja Valstybinės kalbos inspekcijos rengiamo Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai, Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokiniai kūrė savo verslo idėjas ir ieškojo tinkamiausių pavadinimų būsimoms įmonėms.
Iš praeities
Mano kelias ir darbas prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ (Antanas Balašaitis) 23
Tęsiamas vasario numeryje pradėtas žodynininko, kalbos mokslo populiarintojo Antano Balašaičio, balandį atšventusio savo 90-metį, pasakojimas apie darbą prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“: žodžių rinkimo ekspedicijas, pradedančiųjų žodynininkų ugdymą, lituanistikos mokslininkų darbo sąlygas sovietmečiu.
Kronika 31
Pasakojama apie du renginius, kurių viena iš rengėjų buvo ir Lietuvių kalbos draugija. Ona Laima Gudzinevičiūtė rašo apie kovo 10 d. vykusią jubiliejinę 10-ąją konferenciją „Gimtoji kalba mokykloje“, Aušra Rimkutė-Ganusauskienė – apie balandžio 15 d. surengtą nuotolinį renginį „Kalbininkui Antanui Balašaičiui – 90“.
-
-
-
-
-
0