0
Aprašymas

„Gimtoji kalba“ Nr. 2 PDF formatu

Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Kolokacijų vertimas: žvilgsnis į vertėjų virtuvę 3

Nors pastovieji žodžių junginiai vertimo tyrimuose nėra nauja tema, bet kolokacijų vertimo problemos, su kuriomis susiduria būsimieji vertėjai, dar mažai tirtos. Straipsnio autorės nagrinėja, kaip polinkiai keisti originalo raišką, pastebimi ir profesionalių vertėjų darbuose, atsiskleidžia besimokančių versti studentų tekstuose. Remdamosi daugiakalbio besimokančiųjų versti tekstyno MUST duomenimis, jos domisi, kokių sunkumų nepatyrusiems vertėjams kelia kolokacijų vertimas. Pabrėžiama, kad tiriant besimokančiųjų versti tekstus svarbu ne kritikuoti daromas klaidas, bet analizuoti vertėjų sprendimus ir jų priežastis. 

Rita Urnėžiūtė. Apie sviestą ir perteklių 14

Aiškinantis posakio „sviestas sviestuotas“ kilmę nagrinėjami įvairius teigiamo vertinimo atspalvius reiškiantys posakiai su riebalų pavadinimais („sviestas“, „taukai“). Remiantis pagrindinių lietuvių kalbos žodynų medžiaga tvirtinama, kad posakis „sviestas sviestuotas“ nėra senas lietuviškas frazeologizmas. Jis atėjo iš slavų kalbų kaip neigiamą vertinimą perteikiantis posakis, pirmiausia skirtas nesaikingai kalbos raiškai apibūdinti. Tapęs įmonės vardu ir prekės ženklo dėmeniu, jis pasuko savais prasmės keliais ir neigiamo vertinimo atspalvis išblėso. Tokiam reikšmės pokyčiui galėjo turėti įtakos ir tai, kad pagrindinis junginio žodis, kaip rodo žodynai, kalbos vartotojų siejamas su teigiamais reiškiniais – sotumu, pasiturimu gyvenimu, sėkme („kaip sviestas“, „kaip per sviestą“, „lyg sviestu patepta“ ir kt.). 

Aktualijos

Dėl Gudijos pavadinimo (Rūstis Kamuntavičius) 18

Straipsnio autorius, apžvelgęs pavadinimų „Gudija“ ir „Baltarusija“ kilmę ir vartojimo lietuvių kalboje tradiciją, teigia, kad abu šie vardai galėtų būti vartojami, bet skirtinguose kontekstuose: „Taigi „Gudija“ yra platesnis ir bendresnis pavadinimas, o „Baltarusija“ – siauresnis, skirtinas tik rusiškajai ir oficialiajai imperinei, sovietinei ir autoritarinei XIX–XXI a. pusei akcentuoti. Baltarusija – tai ta pati Gudija, tik su rusišku sovietiniu politiniu, kultūriniu ir ekonominiu prieskoniu. Dviejų pavadinimų – platesnio „Gudijos“ ir siauresnio „Baltarusijos“ – vartojimas tuo pačiu metu ir, galima sakyti, tiems patiems dalykams pavadinti neturėtų gluminti. Atvirkščiai, tai geriau parodo krašto identiteto ir istorijos specifiką.“

In memoriam Guido Michelini (Rimantas Balsys) 21

2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos akademinę bendruomenę pasiekė skaudi žinia iš Parmos – čia staiga mirė Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, Klaipėdos universiteto Garbės daktaras profesorius Gvidas Mikelinis (Guido Michelini).

Iš praeities

Mano kelias ir darbas prie „Lietuvių kalbos žodyno“ (Antanas Balašaitis) 24

Žodynininkas, kalbos mokslo populiarintojas Antanas Balašaitis pasakoja apie savo pažintį su didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, lituanistikos studijas, Žodyno redakcijoje dirbusius kalbininkus. 

Apžvalga 

„Gimtoji kalba mokykloje“ IX (Džiuljeta Maskuliūnienė) 33

Artėjant jubiliejinei dešimtajai konferencijai „Gimtoji kalba mokykloje“, pristatomas pernai vykusios konferencijos pranešimų rinkinys.

Metų žodis ir Metų posakis

„Melagiena“, „kaukė“ ir daugiaprasmis Panevėžio mero posakis (Rita Urnėžiūtė) 35

Vasario 21 d. paskelbti jau ketvirtą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Straipsnyje pristatomi rinkimų nugalėtojai ir atkreipiamas dėmesys į išskirtinius 2020 metų rinkimų bruožus: pandeminių žodžių ir posakių vyravimą, naujadarų gausą.

Parašykite atsiliepimą

Naujos Knygos