„Gimtoji kalba“ Nr. 7
0
Aprašymas

„Gimtoji kalba“ Nr. 7 PDF formatu


Asta Kazlauskienė, Rima Bakšienė. Tarptautinė fonetinė abėcėlė bendrinei lietuvių kalbai 3

Lietuvos kalbininkai paprastai naudojasi lietuvių kalbai pritaikyta vadinamąja Kopenhagos transkripcija, priimta 1925 m. Šia transkripcija pavyzdžiai užrašyti įvairiuose kalbos mokslo leidiniuose, ja rašomi tarmių tekstai, leidžiami tarmių žodynai. Pasaulio lingvistai ir kalbos praktikai dažniausiai naudojasi tarptautine fonetine abėcėle (liet. TFA, angl. IPA – „International Phonetic Alphabet“, pirmą kartą paskelbta 1888  m.). TFA užrašomi daugelio kalbų tarimo pavyzdžiai mokslo publikacijose, mokomosiose knygose, žodynuose. Ši abėcėlė ne kartą peržiūrėta, tobulinta, pildyta. Ji labai paranki gretinant įvairių kalbų garsynus, fonologines sistemas. Todėl TFA naudojamasi ir mokslo reikmėms (užsienio leidiniuose fonetikos, fonologijos ir kt. straipsniuose pageidaujama pavyzdžius užrašyti TFA), ir praktiniams kalbų mokymo(si) poreikiams (mokyti gimtakalbius ir negimtakalbius taisyklingos tarties, pastariesiems TFA praverčia gretinant gimtosios ir svetimos kalbos garsus). 

VLKK 2021 m. liepos 8 d. patvirtinta rekomendacija „Dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo bendrinės lietuvių kalbos garsiniams vienetams žymėti“ pravers ne tik rengiant bendrinės lietuvių kalbos tarties žodynus, mokslines publikacijas, metodinius leidinius, bet ir bus atrama atliekant ir aprašant vaikų kalbos ar klinikinės lingvistikos ir kitus taikomosios kalbotyros tyrimus. 



Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Musė 7

Musė, ramybės drumstėja, nešvarumų mėgėja ir užkrečiamųjų ligų platintoja liaudies kultūroje dažniau peikiama, o ne giriama. Tai nuobodus ir atgrasus, bet kartu ir nesunkiai įveikiamas, silpnas padaras. Nors kasdieninėje buityje musė atrodo nemaloni ir visai nereikšminga, tai ganėtinai populiarus tautosakos personažas. Musės nuolat atkakliai sukasi aplink maistą, veikiausiai todėl ir dainose joms dažnai priskiriamas virėjos, kepėjos, rūpestingos namų šeimininkės vaidmuo. Šie vabzdžiai minimi ir tradicinio liaudies etiketo formuluotėse, situaciniuose posakiuose, skirtuose geriančiam ar valgančiam žmogui. O štai Šiaurės Lietuvoje užrašyta pasišaipymų iš pernelyg dirglaus, greitai susierzinančio, dėl smulkmenų pykstančio žmogaus: „Musė neprazvimbė pro nosį – jau papyko“ (Miežiškiai); „Musia neperskrido – jau ir supyko“ (Smilgiai).



Aktualijos

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija – proga pamąstyti apie kartų susikalbėjimą (Rita Urnėžiūtė) 12

Birželio 20 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, trečią kartą įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Šiais metais jos laureatu tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorius emeritas, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys Kazimieras Romualdas Župerka. Apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą bei visuomenės švietimą.



Kalbos forumuose – platesnis požiūris į kalbą (Aurelija Baniulaitienė) 16

Daugybei įvairių profesijų atstovų – kalbininkams, redaktoriams, vertėjams, mokytojams lituanistams, žurnalistams – kalba yra vienas iš svarbiausių kasdieninės veiklos įrankių ir komponentų. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kilo mintis suburti pasikalbėti šiuos žmones. Gegužės ir birželio mėn. surengti du Kalbos forumai, kuriuose pranešėjai ir diskusijų dalyviai kalbėjosi apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, jos raidą ir ateitį, vidinius ir išorinius pavojus. Pirmasis forumas „Kokią kalbą renkamės?“ surengtas gegužės 19 d., antrasis – „Jaunimo kalbos kodai“ – birželio 16 d. Pranešėjus ir dalyvius kalbino radijo ir televizijos žurnalistas Raigardas Musnickas. Abiejų forumų įrašus galima rasti programos „Youtube“ VLKK kanale.



Kraštotyros sąjūdžio žmogus Kazimieras Račkauskas (Antanas Balašaitis) 23

Birželio 15 d. mirė kraštotyros ir tautotyros darbo organizatorius, ilgametis šios srities draugijų vadovas, kultūros istorikas ir žurnalistas dr. Kazimieras Račkauskas (g. 1935). Kalbininkai visada bus dėkingi Kazimierui Račkauskui už jo vadovaujamoje Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje veikusią Kalbos komisiją ir 1968–1989 m. leistą „Mūsų kalbą“ (red. Aldonas Pupkis), būrio kalbininkų parengtus „Kalbos praktikos patarimus“ (1976, 2 leid. 1985). 



Lietuviškųjų enciklopedijų istorijos puslapį užvertus (Rita Urnėžiūtė, Rimantas Kareckas) 25

Liepos 17 d. mirė filologas, enciklopedininkas, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ vyr. redaktorius Antanas Elizeušas Račis (g. 1936). Netekus darbštaus kolegos ir reiklaus vadovo, be kurio asmeninio pasiaukojimo neįsivaizduojama 25 tomų „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (2001–2015) rengimo istorija, užverstas reikšmingas lietuviškųjų enciklopedijų leidybos puslapis. Šis puslapis visada bus siejamas su Antano Račio vardu. 



Apžvalga

Aldonas Pupkis. Lietuvių bendrinė tartis: norminimo istorija ir dabartis (Jolita Urbanavičienė) 28

Apžvelgiama Vilniaus universiteto leidyklos išleista naujausia Aldono Pupkio knyga. Šią studiją sudaro įvadas ir trys dalys, kuriose chronologiškai apžvelgiama bendrinės tarties vartosena ir kodifikacija per tris XX a. ir XXI a. pradžios laikotarpius: tarpukarį, sovietmetį ir atkurtosios nepriklausomybės dešimtmečius. Apžvalgos autorės nuomone, įdomiausi knygos skyriai yra polemika su liberalia sociolingvistų pasaulėžiūra ir svarstymai apie probleminius tarties normų klausimus: čia autorius pranoksta savo tikslą – parašyti „bendrinės tarties norminimo istoriją“ – ir aktyviai įsitraukia į bendrinės tarties ir sakytinės lietuvių kalbos kūrimo bei norminimo procesą.



VLKK protokolinis nutarimas Nr. PN-14 (k-25) 30

Skelbiama VLKK protokoliniu nutarimu Nr. PN-14 (k-25) patvirtinta rekomendacija „Dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo bendrinės lietuvių kalbos garsiniams vienetams žymėti“.

Parašykite atsiliepimą