0
Aprašymas

Vilija Sakalauskienė. Jono Jablonskio kartoteką „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ pavarčius [3]

Jonas Jablonskis jau nuo pat savo kalbinės veiklos pradžios suvokė vienintelį tuo metu tinkamą kelią – kalbos normas grįsti kaimo žmonių kalbos dėsniais bei duomenimis. Vertingų duomenų kalbininkas sukaupė rinkdamas medžiagą žodyno kartotekai. Jablonskio sudaryta kartoteka (14,5 tūkst. vienetų), kurią jis pats vadino „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Joje gausu retų tarmiškų žodžių ir vaizdingų iliustracinių sakinių. Žodžius rinkti Jablonskiui padėjo talkininkai iš įvairių Lietuvos vietų: Stasys Dabušis iš Leipalingio, Florijonas Būbelė iš Alsėdžių, Jurgis Šlapelis iš Kupiškio, Kazimieras Jokantas iš Skapiškio, Matas Slančiauskas iš šiaurės vakarų aukštaičių šnektų, Kazimieras Jaunius iš Kvėdarnos bei kitų žemaičių šnektų ir iš aukštaičių ploto. Tikras gyvasis kalbos šaltinis kalbininkui buvo Žemaitė. Kartotekoje gausu duomenų ne tik iš tarmių, bet ir iš žodynų, įvairių raštų, grožinės literatūros, tautosakos rinkinių, gramatikų, vadovėlių.

Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Kaip keičiasi tarmėtyrininko veikla [8]

2020 m. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai informacinių sistemų platformos „ArcGIS“ įrankiais pradėjo kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelį, arba Tarmyną. Į jį keliama ir gausi kelių laikotarpių kalbinė medžiaga, ir naujausi duomenys. Tam, kad dialektologai galėtų vertinti tarmę realiu laiku, archyvinius duomenis lyginti su pačiais naujausiais kalbos duomenimis, Tarmynas nuolat pildomas garso įrašais, anketų duomenimis, nuotraukomis ir kita medžiaga. Tai atliekama naujoviškai – tyrėjai duomenis renka naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis. Į Tarmyną taip pat keliami sociolingvistinių ir perceptyviosios dialektologijos anketų duomenys, perceptyviosios dialektologijos ir dialektometrijos metodų, sociokultūrinių tinklų pagrindu braižyti žemėlapiai.

Aktualijos

Žodynų konkursas „Mano žodynas“ – visas kartas telkianti kūryba (Danutė Liutkevičienė, Daiva Murmulaitytė) [15]

Jau penktą kartą įvyko tradicinis Lietuvių kalbos instituto rengiamas nacionalinis konkursas „Mano žodynas“. Jo dalyviai rungėsi trijose grupėse: 5–8 kl. mokiniai atsiuntė aštuonis žodynus, 9–12 kl. mokiniai – keturis, o iš suaugusiųjų sulaukta penkių darbų. Instituto žodynininkės, apžvelgusios atsiųstus darbus ir pristačiusios nugalėtojus, džiaugiasi: žodininkyste domisi ir mažieji, ir jaunimas, ir vyresnieji, tai yra įvairias kartas telkianti kūryba, leidžianti tikėti ne tik konkurso „Mano žodynas“ tęstinumu, bet ir lietuvių leksikografijos ateitimi.

Iš praeities

Kalbininkų autografai Vytautui Vitkauskui dovanotose knygose (Janina Švambarytė-Valužienė) [22]

Asmeninė autografuota Vytauto Vitkausko bibliotekos dalis – ne tik individualus spaudos leidinių rinkinys, bet ir kalbininko kultūrinio gyvenimo atspindys, asmenybės bruožų nuoroda. Iš autografų tekstų spręstina, kad Vitkauskui kalba buvo didžiausia vertybė ir tai suprato jam knygas dovanojantys asmenys.

Svetur

Latviškiausias žodis – rupjmaize „ruginė duona“ (Audrius Musteikis) [26]

2020 m. lapkričio 18­ąją, Latvijos Nepriklausomybės dieną, paskelbti Latvių kalbos agentūros surengtų latviškiausio žodžio rinkimų rezultatai. Iš 1360 pasiūlytų žodžių sudarius dešimtuką ir surengus balsavimą, latviškiausiu žodžiu išrinktas rupią ruginę duoną įvardijantis žodis „rupjmaize“. Straipsnyje apžvelgiama, ką ir kodėl siūlyta įtraukti į rinkimus, kviečiama paskaityti, kaip žodžių siūlytojai komentuoja savo teikinius ir kaip iš šių komentarų susiklosto leksinis latvių kalbos vartotojo portretas. 

2021 metais sukanka [30]

„Gimtosios kalbos“ 2020 m. turinys [34]


* Internetu užsakyti leidiniai PDF formatu siunčiami el. paštu. 

Parašykite atsiliepimą