0
Aprašymas

Agnė Aleksaitė, Rita Urnėžiūtė. Pandemijos kalba ir mes 3

Nagrinėdamos per pirmąjį ir antrąjį karantiną sukauptą kalbos medžiagą, autorės siekia patyrinėti: a) kokiais žodžiais kalbama bei rašoma apie koronaviruso pandemiją ir b) ką tai pasako apie Lietuvos visuomenę. Remdamosi nuolat pildomu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu ir įvairiais internetiniais šaltiniais, jos aptaria koronalogizmų darybos būdus bei pandemijos aktualijų įkvėptas kalbos ir kultūros reiškinių interpretacijas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pandemijos kalbinė kūryba – ne tik nuolat pilnėjantis kalbinės medžiagos šaltinis, bet ir visuomenės emocinės būklės veidrodis.

Inga Mataitytė. Auksinio proto frazeologija 7

Lietuvių kalboje esama frazeologinių junginių, kurie reiškia „mirti“, „žūti“, bet tiesiogiai mirtį reiškiančių žodžių juose nėra, ir tokių frazeologinių junginių, kuriuose vartojamas veiksmažodis „mirti“ arba kitas gyvybės atėmimo reikšmę turintis žodis, bet pasakymas reiškia ką kita, nei suprastas pažodžiui. Paradoksas, bet dalis tokių junginių, kaip tik apibūdina didelę linksmybę: „mirk iš juoko“, „griūk negyvas“ ir kt. Kita grupė panašių pasakymų reiškia didelį būsenos intensyvumą: „mirk iš gėdos“, „užmušk nerandu“ ir kt. Dar viena grupė frazeologinių junginių irgi tiesiogiai nereiškia mirties, o tik sunkią, beviltišką situaciją, skausmą, išeities nematymą: „nors nusišauk“, „nors pasikark“, „kilpa po kaklu“ ir kt. 

Apžvelgus šias frazeologizmų grupes, apsistojama prie junginių su veiksmažodžiais „nušauti“, „šaudyti“, „pakarti“, „pasmaugti“, „užmušti“, „nudėti“ ir svarstoma, kaip jie suvoktini ir ką pasako apie juos vartojančius asmenis. 

Aktualijos

Trisdešimt Lituanistinių studijų katedros metų (Inga Daraškienė) 9

Straipsnyje, skirtame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedros 30-mečiui, apžvelgiama jos istorija ir dabartinė daugiakryptė veikla. 

Tikrą kultūros žmogų palydint (Vitas Labutis, Aldona Paulauskienė, Janina Švambarytė-Valužienė, Aldona Pauliukaitienė) 14

Kolegų Vilniaus universiteto profesorių Vito Labučio ir Aldonos Paulauskienės, buvusios doktorantės Janinos Švambarytės-Valužienės, ilgametės Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkės Aldonos Pauliukaitienės atsisveikinimo žodis profesoriui Arnoldui Piročkinui. 

Pedagogo užrašai

Mokinių keiksmažodžiai (Aušra Rimkutė-Ganusauskienė) 19

Autorė ėmėsi temos, kuri visais laikais buvo ir tebėra tabu, ypač tada, kai kalbama apie mokyklą ir jos aplinką, – mokinių keiksmažodžių. Atliktas tyrimas leidžia apibendrinti, kad dalis besikeikiančių jaunuolių nežino tikrosios keiksmažodžių reikšmės, nesuvokia jų kilmės. Kartais net atrodo, kad keiksmai ir linkėjimai darosi vis piktesni, ypač kai vartojami ligų pavadinimai. Kol kas dar suvokiama bene svarbiausia keiksmažodžių vartojimo taisyklė – kam, kada ir kokiu tikslu sakyti. Tačiau ir ši nuovoka silpsta. 

Iš praeities

Ištikima gimtajam žodžiui ir savo kūrybos pasauliui (Bronei Buivydaitei – 125) (Lionė Lapinskienė) 25

Rašytojos, pedagogės Bronės Buivydaitės (1895–1984) gyvenimui ir kūrybai skirtame straipsnyje atskleidžiama, kokią įtaką jai turėjo pažintis ir bendrystė su pirmąja lietuvių kalbos mokytoja Sofija Kymantaite-Čiurlioniene. 

Kronika 32

Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Vidas Kavaliauskas rašo apie tarptautinį mokslinį seminarą „Lietuva ir Sakartvelas – šiandienos realijos ir rytdienos perspektyvos“, o Ramunė Vaskelaitė apžvelgia Lietuvių kalbos institute vykusio mokslinio seminaro „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“ pranešimus.

Parašykite atsiliepimą

Naujos Knygos