0
Aprašymas

Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka. Daiktavardžiai kaimietis, kaimietė dabartinėje publicistikoje 3

Žodis „kaimietis“ funkciniu stilistiniu ir vertinamuoju atžvilgiu yra neutralus kaimo gyventojo ar iš kaimo kilusio žmogaus pavadinimas. Jis gali turėti kontekstinį bei situacinį vertinamąjį (teigiamą arba neigiamą) atspalvį. Neigiama „kaimiečio“ konotacija nėra nei naujas, nei vien Lietuvai būdingas reiškinys. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo tekstų, kuriuose kaimas, kaimietis vertinami perdėm neigiamai. Seniau neigiamas kaimo ir kaimiečio vertinimas iš esmės buvo įsitvirtinęs miesto paauglių bei miesčioniškų nuostatų sluoksnio kalbinėje raiškoje, o dabar tokį vertinimą viešajame diskurse ėmė reikšti bei propaguoti ir tam tikrų nuostatų intelektualai. 

Aurelija Gritėnienė. Carinė Rusija „Lietuvių kalbos žodyne“ 10

Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ laikomas vienu svarbiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros tekstų. Tai unikalus šaltinis, teikiantis daugybę galimybių bei impulsų naujoms įžvalgoms. Šįkart pasitelkus platų ir įvairų dvidešimties žodyno tomų diskursą mėginama pasižiūrėti, koks iš žodyno iliustracijų ir apibrėžčių susidėlioja carinės Rusijos vaizdinys.

Aktualijos

Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros 80-mečio sulaukus (Kęstutis Bredelis) 15

1940 m. rugsėjo 11 d. – Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros istorijos pradžia. Pradėjus veiklą lietuviškajam Vilniaus universitetui, čia buvo perkeltas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, veikęs Humanitarinių mokslų fakultetas. Būtent rugsėjo 11 d. tuometinė Lietuvos valdžia priėmė nutarimą įsteigti dvi naujas Vilniaus universiteto katedras: Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros. 

Per 80 Lietuvių kalbos katedros gyvavimo metų daugiau kaip šimtas joje dirbusių mokslininkų paskelbė tūkstančius mokslinių straipsnių, parengė šimtus būsimų mokslininkų ir mokytojų. Ne vienas katedros mokslininkas tapo garsus visame pasaulyje. Šiandien katedros gyvybingumą rodo kasmet parengiami dešimtys mokslinių straipsnių ir knygų, vadovėliai ir metodinės mokymo priemonės mokyklai, kasdienis kūrybiškas darbas su studentais, nuolatinis dalyvavimas sprendžiant įvairius švietimo ir kalbos politikos klausimus. Ir, be abejo, tikėjimas tuo, ką darai.

Viktorina – ne egzaminas, o proga sužinoti daugiau (Rita Urnėžiūtė) 21

Trečią kartą surengtoje Lietuvių kalbos draugijos visuotinėje internetinėje viktorinoje, kuri tradiciškai skiriama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, šiais metais dalyvavo 1 102 dalyviai iš Lietuvos ir dar 14 šalių. Dalyvių komentarai ir vertinimai parodė, kad į šią viktoriną žiūrima taip, kaip rengėjai ir norėjo iš pradžių, – ne kaip į rūstų egzaminą, o kaip į progą daugiau sužinoti ir išmokti.

Pedagogo užrašai

Mokinių kalbinė aplinka: kalbų vartojimas kasdieniame gyvenime (Aurelija Tamulionienė) 24

Kalbėjimas yra vienas iš labiausiai pastebimų, kalbos mokėjimą parodančių veiksnių. Tai, kaip mes bendraujame su tėvais, šeima, draugais, formuoja mūsų kalbą. Tinkamoje kalbinėje aplinkoje kalba nuolat auga ir plėtojasi, ir atvirkščiai, nepalankiomis aplinkybėmis prastėja. 

Grupė Lietuvių kalbos instituto mokslininkų, tyrusių kalbų vartojimą mokinių kasdienėje aplinkoje, nustatė, kad kai kuriose srityse (ypač tai pasakytina apie naršymą internete) mokiniai linksta lygia greta su lietuvių kalba vartoti anglų kalbą. 

Mums rašo

Lietuvių kalbos dienos Joniškio „Aušros“ gimnazijoje – nuo 1994-ųjų (Birutė Krajinienė) 28

Joniškio „Aušros“ gimnazijoje Lietuvių kalbos dienų tradicija gyvuoja nuo 1994 m. Šių metų Lietuvių kalbos dienos gimnazijoje buvo skirtos Justino Marcinkevičiaus 90-mečiui.

Lietuvių kalbos dienos niekada nesibaigia (Emilija Gedraitienė) 29

Prasidėjęs karantinas nesustabdė Panevėžio „Minties“ gimnazijos lituanistų sumanyto dailyraščio konkurso. 

Svetur

Koronos eufemizmai, metaforos, žodžių žaismas latvių kalboje (Evija Lipartė) 30

Tęsdama gegužės mėn. numeryje pradėtą latvių kalbos kovidžodžių apžvalgą, šį kartą autorė rašo apie pandemijos dienomis atsiradusius vulgarizmus, eufemizmus, žodžių žaidimus (t. y. dviprasmišką kalbą), žodžių žaismą (t. y. juokaujamą žodžių reikšmių ar sąskambių gretinimą). Išskirtinis latvių kovidžodžių bruožas – sąsajos su latvių literatūros ir kino klasika: gerai žinomuose kūriniuose pavartotų žodžių, posakių ir pan. aktualizavimas ir perdirbimas, epizodų, situacijų atgaivinimas ir perprasminimas.  

Apžvalga

Bronius Dobrovolskis [sud.] Lietuvių kalbos rašybos kartojimo pratimai; Lietuvių kalbos skyrybos kartojimo pratimai (Giedrė Čepaitienė) 35

Apžvelgiami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleisti lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos kartojimo pratimų rinkiniai, sudaryti lituanistams gerai pažįstamo vadovėlių ir metodinių priemonių autoriaus Broniaus Dobrovolskio. 

Parašykite atsiliepimą