„Gimtoji kalba“ Nr. 2

„Gimtoji kalba“ Nr. 2

  • Dailininkas:
    Albertas Broga
  • Metai:
    2019
  • ISBN:
    ISSN 0868-5134
  • Puslapių skaičius:
    32
  • Įrišimas:
    Minkštas viršelis
  • Formatas:
    164x235 mm
  • 1.06 €
Kiekis:

Daiva Vaišnienė. Kalbinis švietimas: skleisti ar keisti?                                                            3

Vasario mėn. numeryje spausdinami du š. m. sausio 18 d. vykusiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose skaityti pranešimai, netilpę į sausio mėn. numerį.

Daiva Vaišnienė teigia, kad informacijos ir žinių amžius gerokai išplečia tradicines kalbos funkcijas, vartojimo sritis ir keičia kalbinius visuomenės poreikius. Šiandien kalba yra būtinas mokslinės komunikacijos, naujų žinių kūrimo, sklaidos ir saugojimo dėmuo, todėl ji turi būti aiški, sklandi, tinkama šiuolaikinėms technologijoms ir bendravimo terpėms. Straipsnio autorė svarsto, ar mokykla, o vėliau studijos išugdo gebėjimą taip vartoti ir kurti kalbą.

Aldonas Pupkis. Lietuvių kalba valstybėje. Iš tarpukario patirties                                           7

Pirmojoje straipsnio dalyje, paskelbtoje sausio mėn. numeryje, rašyta, kaip Vasario 16-osios Lietuvoje buvo kuriama teisinė lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos įgyvendinimo bazė. Straipsnio tęsinyje rašoma apie lietuvių kalbos įsitvirtinimą valstybės gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius.

Bonifacas Stundžia. Ką parodė sudurtinių daiktavardžių
Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas?
                                                                                               15

Dvikalbiai Mažosios Lietuvos žodynai – puikus šaltinis kalbų sistemų sąveikai ir jos padariniams tirti. Viena iš įdomiausių tokių tyrimų krypčių – dūrinių analizė. Žinant, kad vokiečių kalbos žodžių dūryba yra produktyvesnė negu baltų kalbų, aiškinamasi, kaip žodynų sudarytojai perteikė vokiečių kalbos dūrinius lietuvių kalba. Daroma išvada, kad pamorfeminių vertinių, kai abu vokiečių kalbos dūrinio dėmenys perteikiami tos pačios reikšmės lietuvių kalbos žodžiais  – savakilmiais ar skolintais – kiekis ir santykinis svoris priklauso nuo sudurtinio žodžio kategorijos. Gausiausia dūrinių grupė abiejose kalbose – determinatyviniai dūriniai, sudaryti pagal modelį „daiktavardis + daiktavardis“ (Ruderband ir vairvirvė, Kammerherr ir kamarponis, ir kt.). Dvikalbiuose Mažosios Lietuvos žodynuose esama sudurtinių žodžių, ne tik išsiverstų iš vokiečių ar slavų kalbų, bet ir sukurtų pačių žodynininkų. Pavyzdžiui, Jokūbo Brodovskio naujadarais laikomi liepžydis „liepos mėnuo“, pėdsekis „sekantis pėdomis (pėdsakais) šuo“, barzdskutis „barzdos skustuvas“.

Aktualijos

Mūsų gyvenimo atspindžiai 2018-ųjų
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose
(Rita Urnėžiūtė)                                                        20

Tarptautinę gimtosios kalbos dieną paskelbti antrą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Visuomenės balsavime Metų žodžiu išrinktas VERYGANAS. Komisija Metų žodžiu išrinko ŠIMTMETĮ.

Visuomenės išrinktas Metų posakis – popiežiaus Pranciškaus linkėjimas Lietuvai VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU. Komisijos Metų posakis – VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU.

Savitosios lietuvių kalbos raidės – unikalios ir bendros
 su kitomis ES kalbomis
(Agnė Klimaitienė)                                                                              23

Europos Sąjungoje yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ą ir ę – lenkų, č, š ir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. Dažniausia iš šių trijų raidžių yra ė. Gausesnį jos vartojimą, matyt, lemia tai, kad šia raide baigiasi lietuvių moterų pavardės ir nemažai vardų.

Liekanti sakiniuose – parašytuose ir ištartuose… (Irena Raščiuvienė)                                     25

Sausio 27 d. atsisveikinome su kalbininke, ilgamete Vilniaus pedagoginio instituto docente Jadvyga Kareckaite-Statkevičiene (g. 1933).

VLKK nutarimas nr. N-1 (171) su komentarais                                                    28

Skelbiamas nutarimas, kuriuo pripažintas netekęs galios VLKK nutarimas „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“, ir VLKK komentarai.

Kronika                                                                                                                                         31

Skyrelyje „Valstybinė kalba“ rašoma apie visuomenės ir specialistų reakcijas į sprendimą pripažinti netekusiu galios VLKK nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“.

Jūsų įvertinimas

Blogas Geras

NAUJOS KNYGOS

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Kaina: 1.06 €

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas ir kiti

Kaina: 10.90 €