Apie žodyną

Žodyne Pasaulio vietovardžiai. Europa pateikiama apie 40 000 vietovardžių arba 54 000 nuorodų. Vietovardžiai apima tradicines Europos ribas taip pat įtraukti Rusijos Federacijos Sverdlovsko ir Čeliabinsko sričių vakariniai pakraščiai, Orenburgo srities rytinis pakraštys ir Rusijos Federacijos siena su Kazachijos ir Kaspijos jūra, pietryčiuose – su Pietų Kaukazo valstybėmis, o žemyno pietvakariuose – Ispanijos siena su Maroku (Afrikoje).

Žodyne Pasaulio vietovardžiai. Amerika pateikiama apie 30 000 vietovardžių arba 35 000 nuorodų. Vietovardžiai apima tradicines Amerikos ribas: abu - Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos - žemynus bei aplinkines Atlanto ir Ramiojo vandenynų salas, pakrančių jūras bei įlankas.

Žodyne Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija. pateikiama apie 30 000 vietovardžių ir daugiau kaip 35 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir sinonimų. Tai bene pats geografiškai margiausias Žemės regionas. Jis apima tris žemynus, trijų didžiausių vandenynų dalis ir daugiau kaip 10 000 salų. Tome laikomasi šio regiono įprastinių ribų. Jas iš esmės nusako tomo pavadinimas. Regiono riboms patikslinti nebent reikėtų prirašyti prie Antarktidos: su Antarktimi, o prie Okeanijos – be Naujosios Gvinėjos salos vakarinės dalies, priklausančios Indonezijai. Regione yra 67 valstybės bei 31 valda ir kraštas, kuriuose valstybinėmis ir oficialiomis kalbomis paskelbta 27 kalbos.

Žodyne Pasaulio vietovardžiai. Azija pateikiama apie 60 000 vietovardžių arba 75 000 nuorodų ir apie 8 000 kirilicos bei jos modifikuotų rašmenų nuorodų. Aprašant Azijos vietovardžius laikomasi sutartinių geografinių jos ribų: nuo Europos ji skiriama Uralo ir Kaukazo kalnų vandenskyromis, tarp jų – Uralo upe ir Kaspijos jūros viduriu; riba tarp Azijos ir Australijos bei Okeanijos eina per Timoro ir Arafūros jūras bei Dampyro sąsiauriu, tarp Malajų salyno ir Naujosios Gvinėjos; šiaurėje jos krantus skalauja Arkties, rytuose – Ramusis, pietuose – Indijos vandenynas, pietvakariuose – Atlanto vandenyno Viduržemio jūra ir jos šakos: Egėjo, Marmuro ir Juodoji jūros.

Sulietuvinta vietovardžio forma

Sulietuvinta vietovardžio forma – tai arba adaptuota, t.y. forma, padaryta iš autentiškos formos, remiantis taisyklėmis, kurios buvo paskelbtos leidinyje Nelietuviškų tikrinių vardų rašymas Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje (1986) ir pakoreguotos pagal galiojančius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, arba verstinė, arba tradicinė forma. Pateikiamos kirčiuotos sulietuvintos vietovardžio formos.

Autentiška vietovardžio forma

Autentiška forma laikomas vietovardis, parašyta oficialia kalba tos šalies, kurioje yra juo pavadintas objektas. Brūkšnelis po lotyniško rašto ir kiriliškos autentiškos formos skiemens balse (balsėmis) nurodo kirčiuojamą skiemenį ir žymi kirčio vietą.