Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas pradėjo leisti daugiatomį Pasaulio vietovardžių žodyną. Toks pasaulio vietovardžių žodynas Lietuvoje išeina pirmą kartą. Jis leidžiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva ir pagal jos patvirtintą koncepciją. Žodynas skiriamas kitų šalių (ne Lietuvos) vietovardžių – tikrinių vietovių pavadinimų – vartosenai lietuvių kalboje, ypač rašybai, vienodinti.

Pirmasis žodyno tomas Pasaulio vietovardžiai. Europa pateikia apie 40 tūkstančių vietovardžių iš 44 šalių (išskyrus Lietuvą) su beveik 54 000 įvairių nuorodų (iš sinonimų, iš autentiškų formų ir jų romanizacijos). Tomą sudaro žodyniniai straipsneliai ir autentiškų formų rodyklės (lotyniškoji, kiriliškoji, graikiškoji).

Žodynas rengiamas Visuotinės lietuvių enciklopedijos vardyno ir 2001 m. Londone išleisto pasaulio atlaso „The Times Comprehensive Atlas of the World“ pagrindu, iš jų žodynui atrenkami vietovardžiai. Iš VLE imami visi vietovardžiai, įeinantys į planuojamų straipsnių antraštes.

Praktinė leidinio paskirtis nulėmė jame pateikiamus vietovardžių duomenis. Žodyno straipsnelių antraštėms pasirinkta vietovardžio sulietuvinta forma – adaptuota arba tradicinė, po jos skliausteliuose teikiama autentiška forma, o prireikus dedama ir sinonimų. Žodynas nesprendžia klausimo, kada kurią formą – autentišką ar sulietuvintą – vartoti; jame stengiamasi pateikti kuo tikslesnių duomenų abiem vartosenos atvejams.

Žodyno rengimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.