Monografijoje šiuolaikinės semantikos ir morfologijos tyrimo metodais tiriama baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Nustatomi diferenciniai požymiai, pagal kuriuos aprašoma kiekvieno įvardžio reikšmė kaip tų požymių kompleksas ir įvardžio vieta sistemoje.Tuo pagrindžiama ir nauja įvardžių klasifikacija. Naujai aiškinama išvestinių formų daryba, jų konstrukcinis ikonizmas ir sinkretizmas.

Skiriama kalbininkams, dėstytojams, doktorantams, magistrantams ir visiems humanitarams.

Leidinys knygynuose neparduodamas.