Remdamasi archeologijos, etnografijos, kalbotyros ir kitų šaltinių duomenimis, autorė nagrinėja lietuvių pagoniškosios pasaulėžiūros ištakas ir jos pokyčius įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis ir geografinėmis sąlygomis, aprašo matriarchalinėje santvarkoje susiklosčiusius moteriškųjų dievybių vaizdinius ir joms skirtas apeigas. Pasakojama apie gamtos ir atmosferos, vandenų, žemės, ugnies, dangaus, gimimo, gyvenimo ir mirties deives, po vieną skyrių skirta bičių deivei Austėjai, namų deivėms ir kitoms įvairias žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis globojusioms dievybėms, atskirai aprašytos raganos.