Monografijoje analizuojama gyventojų skaičius ir jų raida per du tūkstančius metų, didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų skaičiui, jų demografinei ir tautinei struktūrai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėlesniais laikais. Aptariami gyventojų nuostoliai epidemijų, karų ir okupacijų metais, tremtys, deportacijos, emigracija.

Išsamiai aprašoma XX–XXI a. gyventojų raida, jų skaičius, amžiaus sudėtis, gimstamumas ir mirtingumas, santuokos ir ištuokos, gyvenimo trukmė, religijos, žmogiškieji ištekliai, jų kiekis ir kokybė, vidaus migracijos, gyventojų tankumas ir koncentracija. Gvildenamos tautos raidos problemos, aptariamos gyventojų skaičiaus prognozės. Aprašomos Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos: baltarusiai, čigonai, karaimai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, žydai.