Tokio pobūdžio mokslo populiarinamoji knyga lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą. Autorius, bendrosios kalbotyros ir slavistikos specialistas, joje apžvelgia visuotinės kalbos paieškų istoriją nuo pačių seniausių laikų iki XX a. Ši kalba įvairiais laikais buvo visaip įsivaizduojama: kaip dirbtinai sukurta, kaip viena iš etninių (nacionalinių) kalbų, kaip pasirinkta visuomenės tam tikru istorinės raidos tarpsniu. Itin plačiai aprašomos tarptautinės dirbtinės kalbos. Kaip savitas sociolingvistinis eksperimentas, prasidėjęs 1887 m. ir tebesitęsiantis iki šių dienų, nagrinėjama esperanto kalba. Knygoje stengiamasi atskleisti svarbiausias pasaulinio kalbinio proceso tendencijas ir parodyti, kad žmogaus pastangos įvairiais būdais išspręsti daugiakalbystės problemą – suteikti vienai ar kelioms kalboms tarptautinės ir pasaulinės kalbos vaidmenį ar sąmoningai kurti tokią kalbą – yra nulemtos istoriškai. Kartu pabrėžiama, kad žmonijai vertingos visos kalbos, o kiekviena iš jų yra didžiulė žmonijos žinių ir patirties enciklopedija.