Daiva Sinkevičiūtė. Patys dažniausi mūsų vardai ir jų davimo tendencijos 3

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš paskutinių penkerių metų dažniausių vardų – visai kitokių nei prieš keliolika metų. Tačiau į klausimą, kokie visos Lietuvos žmonių vardai dabar dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dažniausi Lietuvos Respublikos piliečių moterų vardai yra Ona, Irena, Janina, Kristina, Danutė, Regina, Lina, Aldona, Elena, Daiva. Populiariausi Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vardai – Jonas, Vytautas, Antanas, Tomas, Juozas, Mindaugas, Kęstutis, Darius, Andrius, Petras.

Siekdama išsiaiškinti, kada dešimtukų vardai buvo tokie populiarūs, kad iki šiandien vis dar išlieka dažniausi, straipsnio autorė nagrinėja jų davimo tendencijas atskirais dešimtmečiais. Pavyzdžiui, populiariausias Lietuvos vyrų vardas Jonas paskutiniais dešimtmečiais užima kitokią padėtį nei populiariausias moterų vardas Ona – šis vardas tampa retas, o Jonu kasmet pavadinama bent po porą šimtų berniukų.

Vida Rudaitienė. Dėl kai kurių tarptautinių žodžių vartojimo 8

Lietuvių kalboje gausėja tarptautinių žodžių. Dalis jų ateina per anglų kalbą, dažnai per vertimus. Nusitveriamas vienas ar kitas tarptautinis ir kaišiojamas, kur reikia nereikia. Ryškus polinkis įprastinius tarptautinius žodžius vartoti naujai, perimti jų reikšmes iš anglų kalbos. Vienu tarptautiniu žodžiu užgožiama daugelis lietuviškų ar įprastų, seniai žinomų tarptautinių žodžių. Nepagrįstai plečiama kai kurių tarptautinių žodžių reikšmė ir vartosena, pamirštami turimi ar turėti žodžiai. Straipsnyje išsamiau rašoma apie kelis ne visada savo reikšmėmis vartojamus tarptautinius žodžius – mobilus, -i, projektas, produktas.

Martyna Meiliūtė. Žodis purpuras: iš kur jis atkeliavo? 11

Visi įsivaizduojame, kokia spalva yra purpuro, purpurinė, bet tikriausiai ne visi gerai žinome, kada ir kaip šis žodis pateko į lietuvių kalbą. Tai – senasis skolinys, atkeliavęs dar iš finikiečių laikų ir forma bei turiniu beveik nepakitęs iki mūsų dienų.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ purpurinis apibrėžiamas taip: „ryškiai raudonas su violetiniu atspalviu, tamsiai raudonas“. Kartais žmonės mano, kad purpurinė spalva yra violetinė. Gal čia turi įtakos anglų purple „violetinis“, bet iš tiesų lietuvių purpurinis ir anglų purple nusako skirtingas spalvas.

Žodis purpuras į lietuvių kalbą atėjo XVI a. kartu su pirmaisiais lietuviškais raštais. XIX a. pabaigoje nusistovėjo šio skolinio vyriškosios giminės forma, pradėtas vartoti būdvardis purpurinis.

Aktualijos

Kad draugija atjaunėtų! (parengė Rita Urnėžiūtė) 16

2011 m. įkurti du nauji Lietuvių kalbos draugijos padaliniai: Šiaulių universiteto grupė ir Kazlų Rūdos skyrius. „Gimtosios kalbos“ skaitytojai kviečiami  susipažinti su naujųjų LKD narių mintimis apie būsimą veiklą, pasiskaityti apie jau įvykusius renginius.

Kronika 23

Pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos renginius, 2011 m. antrąjį pusmetį įvykusius Jurbarke, Raseiniuose, Kazlų Rūdoje, Vilniuje ir Panevėžyje.

2012 m. sukanka 27

„Gimtosios kalbos“ 2011 m. turinys 30