Laimutis Bilkis. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė 3

2007 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrius, bendradarbiaudamas su geografais, lingvistinių ir geografinių duomenų bazių kūrimo specialistais, pradėjo kurti internetinę Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę (adresas internete http://lvvgdb.lki.lt, nuorodą į ją galima rasti ir Lietuvių kalbos instituto interneto svetainėje http://www.lki.lt).  Tai yra pirmoji visos Lietuvos vietovardžius apimsianti elekt­roninių išteklių sankaupa, kurioje kartu pateikiama išsami informacija apie lingvistinius vienetus – vietovardžius – ir geografinius vienetus – objektus. Be to, tai pirmoji Lietuvos vietovardžių duomenų bazė, apimsianti ne tik dabar egzistuojančių gyvenviečių, upių, ežerų pavadinimus, bet ir jau išnykusius šių klasių onimus, taip pat žemėvardžius, kurie buvo iš vietos gyventojų užrašyti tarpukariu, 1935–1940 m., ir pokariu. Pastarieji duomenys iki šiol lingvistiškai nedaug analizuoti ir beveik nebuvo prieinami mokslininkams, ypač gyvenantiems ne Lietuvoje.

Vidas Garliauskas. Trakų didžiųjų ežerų vardynas: kas padaryta ir kas darytina 10

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija išleido knygą „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ (2010). Joje pirmą kartą bandyta pateikti sunormintą, kalbininkų aprobuotą Trakų ežerų vardyną. Trakai – viena senųjų Lietuvos sostinių, tad jau vien dėl to šio leidinio reikšmė išskirtinė. Tiesa, dalis Trakų ežerų vardų visuomenei apytiksliai buvo žinoma iš gausių turistinių ir informacinių leidinių. Bet šioje knygoje bandyta nuosekliai pateikti ir lokalizuoti visus žinomus ežeryno vardus iš gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių. Dėl tokio užmojo Direkcija ir leidinio rengėja Lina Sokolovaitė nusipelno skaitytojų padėkos.

Aprašyti ir norminti Trakų ežerų vardyną nėra paprasta. Pasikeitus gyventojų kalbai, dalis lietuviškų vardų lyčių buvo perdirbtos pagal kitų kalbų modelius ir tapo nebeaiškios (pavyzdžiui, Pagarest). Atsižvelgtina į tai, kad, nors Trakų vardyno pagrindą sudaro baltiški vietų vardai, šiose apylinkėse įvairiu metu gyventa ne vieno etnoso. Kaip rodo kai kurie vardai, seniausiais laikais čia būta jotvingių. XIII a. pabaigoje didysis kunigaikštis Traidenis Semeliškėse apgyvendino prūsų, atbėgusių po pralaimėto Didžiojo sukilimo. Neabejotina, kad pilių statybos ir miesto kūrimosi laikotarpiu Trakų apylinkės buvo lietuviškos. Nuo XIV a. Trakuose atsiranda karaimų, totorių, slavų ir kitų tautų. Jos taip pat paliko savo pėdsaką vardyne. Suprantama, kad tokiame leidinyje neįmanoma išsamiai atspindėti visų sudėtingų vardyno procesų.

Vis dėlto reikėtų pasidžiaugti, kad šiame leidinyje iškelta svarbi Trakų ežerų vardyno medžiaga: pateikta apie 340 Trakų ežerų vietų vardų, nurodytos lietuviškos ir slaviškos jų lytys, duota vertingos informacijos iš istorijos šaltinių. Didžioji dalis pateiktų pavyzdžių nekelia abejonių, tačiau dėl kai kurių atvejųㄆ – Lukos (Bernardinų) ežero vardo trečiosios formos Lanka, valksmo ir salos vardų Pagaraistis ir Pagaliai – norėtųsi padiskutuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys į galimus jotvingiškos kilmės vietovardžius Baltakampis, Gilojis ir kt.

Recenzijos

Maris Putninis. Laukiniai pyragai (Rita Urnėžiūtė) 18

Į lietuvių kalbą išversta pirmoji populiarios latvių rašytojo Mario Putninio „Laukinių pyragų“ serijos knyga (vertė Laura Laurušaitė). Veržlus, vaizdingas, šmaikščiais individualizuotos kalbos intarpais pagyvintas pasakojimas, gausybė kulinarijos terminų, reta jūreivystės ir karybos terminija – nelengva užduotis vertėjai ir redaktorei.

Mums rašo

Kėdainių rajone – net 24 Liepų gatvės! (Rūta Švedienė) 24

Pastaraisiais metais aktyviai stengiamasi suteikti pavadinimus bevardėms gyvenamųjų vietovių ir sodininkų bendrijų gatvėms bei gatvelėms. Greta gražių ir originalių gat­vių vardų (Putnupio, Gumbinės, Barupės, Katpėdėlių, Čiobrelių, Strazdų, Gelmės) Kėdainių rajone atsiranda ir naujų Liepų, Sodo, Beržų ir pan. gatvių, nors tokių gatvių vardų ir šiame rajone, ir visoje Lietuvoje jau labai daug. Ar nepritrūkstama  kartais išmonės ir noro parinkti kuo geresnį vardą? Juk vardas gatvei – kaip ir žmogui – duodamas ne vienai dienai. Apie naujuosius ir senuosius Kėdainių rajono gatvių vardus pasakoja šio rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Rūta Švedienė.

Apžvalga

Terminologija (17) (Palmira Zemlevičiūtė) 30

Iš spaudos išėjo naujas mokslinio žurnalo „Terminologija“ numeris. Jame skelbiami užsienio (Lenkijos, Olandijos, Ispanijos) ir lietuvių terminologų straipsniai terminologijos dabarties ir istorijos klausimais. Kaip ir kasmet apžvelgiami nauji leidiniai, svarbiausi terminologijos renginiai, pateikiama tradicinė anotuota naujausių lietuviškų terminų žodynų bibliografija.