Jonas Morkus. Europos Sąjungos institucijų daugiakalbystė ir lietuvių kalba 3

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės pradžioje. Neįmanoma negretinti to įvykio su kitu – lygiai prieš šimtą metų paskelbtu lietuviškos spaudos draudimo atšaukimu. Atgavus spaudos laisvę, atsirado sąlygos puoselėti lietuvių kaip modernios tautos kalbą. O XXI a. pradžioje lietuvių kalba tapo viena oficialiųjų tarptautinės organizacijos kalbų – įgijo naujų galimybių ir plačiau atsivėrė permainoms.

Turbūt nėra Lietuvos pristatymo, kur nebūtų akcentuotas kalbos archajiškumas kaip savotiškas prekės ženklas. Tačiau dabar perspektyviu šalies skiriamuoju ženklu turėtų tapti ir tarptautinis lietuvių kalbos statusas. Jei teisės akto projekto nėra lietuvių (ar kita oficialiąja) kalba, valstybių atstovai jo nesvarsto. Europos teisės aktas, kuris nėra paskelbtas lietuvių kalba, Lietuvoje negalioja. Tarptautinė organizacija faktiškai negali veikti be lietuvių kalbos, ir šią aplinkybę reikia akcentuoti kaip naują lietuvių kalbos simbolį.

Rita Urnėžiūtė. Kas paskatins pasitempti? (dar sykį apie aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą) 7

Straipsnis parengtas pagal 2008–2009 m. išleistų aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbos recenzijas, 2009 m. pabaigoje pateiktas Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijai.

Laima Pečkuvienė. Administracinė kalba ir specialybės kalbos studijos 17

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentarų kalba.

Vincentas Drotvinas. Frazeologizmai iš vokiečių kalbos 20

Tęsiamas straipsnių ciklas apie frazeologizmus, atėjusius į lietuvių kalbą iš kitų kalbų. Apžvelgiami frazeologizmų skolinimosi būdai. Pateikiama pavyzdžių iš Jokūbo Brodovskio žodyno, Ievos Simonaitytės raštų, vokiečių literatūros klasikų kūrinių ir kitų šaltinių.

Recenzijos

Janosch. Šmurliuko istorijos; Christine Nöstlinger. Ateina šuo! (Asta Leskauskaitė) 24

Rašoma apie du vaikų literatūros kūrinius, Rūtos Jonynaitės išverstus iš vokiečių kalbos. Abi knygas 2009 m. išleido leidykla „Nieko rimto“.

Netekome Rimanto Arlicko 28

Atsisveikinimo žodis Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojui Rimantui Arlickui (1944–2010).

Iš praeities

Vienos profesoriaus Juozo Balčikonio Velykos (Antanas Balašaitis) 29

Apžvalga

Kalba ir žmonės (Rita Jurgelevičiūtė) 31                                                                       

Atgarsiai

Kur ieškoti sparnuotųjų žodžių (Alvydas Butkus) 32