Vincentas Drotvinas. Jokūbo Brodovskio žodynas 3

2009 m. pradėtas leisti Jokūbo Brodovskio (1692–1744) žodynas – vienas reikšmingiausių lietuvių tautos kultūrinio filologinio paveldo paminklų. Tai, kad dabar jis prieinamas specialistams ir platesnių kultūrinių interesų asmenims, yra prasmingas tautinės savigarbos pasireiškimo faktas ir įvykdyta filologijos mokslo pareiga.

Zigmas Zinkevičius. Tradiciniai lietuviški vietovardžiai ir oficiali jų vartosena 6

Žymusis lietuvių kalbos tyrėjas Kazimieras Būga dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą įspėjo kalbininkus nedaryti istorinio pobūdžio išvadų remiantis svetimųjų iškraipytais lietuvių vietovardžiais. Jis tada sukritikavo žinomo rusų kalbininko Aleksejaus Šachmatovo teoriją, kad Lietuvoje yra gyvenę keltai. Šachmatovas ją sukūrė remdamasis carinės administracijos vartotais oficialiais, iš tikrųjų iškraipytais, lietuvių vietovardžiais, primenančiais keltiškus. Būgos sukritikuotas Šachmatovas savo hipotezės atsisakė.

Šio Būgos įspėjimo dabar ne visada paisoma. Vienur kitur lietuvių kilmės vietovardžiai imami vartoti svetimu iškraipytu pavidalu, nesutampančiu su vietos lietuvių nuo amžių išlaikytu, taigi originaliu, pavadinimu.

Jonas Palionis. Ar dera Römerį vadinti Romeriu? 11

Straipsnyje abejojama dėl dabartinio Mykolo Romerio universiteto pavadinimo – svarstoma, ar pasirinktas tinkamas asmenvardžio rašybos variantas.

Klausimų kraitelė

Gelvadiškių Sodų gatvė (kirč. ir rašyba) (Dalia Sviderskienė) 14

Vilniaus apylinkių vietovardis Gelvadiškės yra 1-osios kirčiuotės, visų linksnių tvirtapradiškai kirčiuojamas 1-asis skiemuo. Abu pirmieji šio gatvės vardo žodžiai pradedami didžiosiomis raidėmis, o nomenklatūrinis žodis gatvė rašomas mažąja raide.

Užurka (kirč.) (Dalia Sviderskienė) 15

Istorinių romanų autoriaus Užurkos pavardė yra 1-osios kirčiuotės, visų linksnių tvirtapradiškai kirčiuojamas 2-asis nuo galo skiemuo.

Iš praeities

Juozas Balčikonis – recenzentas (Rita Urnėžiūtė) 17

Svetur

Filologija yra kaip vaisius, kurį reikia prinokinti (Edmundas Trumpa, kalb. Laura Laurušaitė) 22

Pokalbis apie lituanistikos studijas Latvijos universitete.

Apžvalga 27

Apžvelgiami trys nauji leidiniai: straipsnių rinkinys „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijos“ (Inga Mataitytė), Astos Leskauskaitės sudaryti „Marcinkonių šnektos tekstai“ (Aušra Kaikarytė) ir Nijolės Tuomienės „Ramaškonių šnektos tekstai“ (Zigmas Zinkevičius).

Kronika 32

Janina Švambarytė-Valužienė pasakoja apie Mato Slančiausko 160-ųjų gimimo metinių minėjimą Joniškyje.