Giedrė Stunžėnienė. Užsienio kalbų mokymas: kurį kelią rinksimės? 3

Straipsnio autorė dalijasi mintimis apie 2009 m. liepos 22 d. paskelbtą Užsienio kalbų mokymo strategijos projektą ir dėsto savo abejones dėl jame siūlomų užsienio kalbų mokymo(si) etapų ir ypač dėl ankstyvojo užsienio kalbų mokymo. Remdamasi pedagogų ir psichologų tyrimų ir stebėjimų duomenimis, Giedrė Stunžėnienė siūlo pirmosios užsienio kalbos mokyti nuo IV klasės, o antrosios – nuo VII klasės.

Janina Švambarytė-Valužienė. Šiaulių universiteto Dialektologijos centras (1996–2009): tarmėtyra ir tarmėsauga 11

Apžvelgiami Šiaulių universiteto Dialektologijos centro per trylika gyvavimo metų nuveikti darbai.

Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Keli kalbiniai virtualiosios „mamų“ bendruomenės bruožai 16

Straipsnio autorė nagrinėja, kuo savita vienos virtualiosios – vadinamosios „mamų“ – bendruomenės kalba ir kaip per kalbą ši bendruomenė atskleidžia savo tapatybę. Atkreipiamas dėmesys į bendruomenės narių vardus, sveikinimusis, mažybines žodžių formas, vaikiškosios kalbos apraiškas, naujadarus ir trumpinius, jausmaženklius ir kt.

Klausimų kraitelė

Ar dirbtuvės gali vykti? (Inga Mataitytė) 24

Dabartinėje kalboje – gali. Priežastis paprasta: žodis jau senokai yra įgavęs naują, leksikografiškai dar nefiksuotą, bet gan plačiai vartojamą reikšmę „kūrybiniai ar profesinio meistriškumo kursai, mokymai“: Nidoje vyko vokiečių literatūros vertėjų į vokiečių kalbą dirbuvės; Šokėjas G. I. išvyko semtis meistriškumo tarptautinėse šokio dirbtuvėse; Visos dirbtuvės, išskyrus ketvirtąją dieną, vyks anglų kalba; Be konkrečios užduoties – sukurti tekstą, kūrybinio rašymo dirbtuvės turi ir bendresnį tikslą...

Nauja reikšmė atsirado, kai prireikė išsiversti angliško žodžio workshop, kurio pirmoji reikšmė ir yra „dirbtuvė“, kitas dvi reikšmes: 2. „pasitarimas, seminaras pasikeisti patyrimu“, 3. teatr. „studija“ (Anglonas). Vienas iš atitikmenų, vis dar pasitaikantis, vartojamas kaip sąmoninga žargonybė, neretai rašomas su kabutėmis – tiesioginis skolinys iš anglų kalbos vorkšopas: Per naktį linksmybės, dieną vorkšopas; Galerijos sode šiemet vykęs „vorkšopas“ buvo skirtas rašto menui. Jis taisomas „Kalbos patarimuose“ (Leksika: skolinių vartojimas, 2005): 1. sekcija, seminaras; 2. mokomoji repeticija. Matyt, teikiniai vartotojų netenkina, nes jų net keletas ir jie ne visai tikslūs.

Kurį laiką šiam reikalui vartosenoje buvo galima aptikti (kūrybinę) laboratoriją: Anot jo, tokiose teatro laboratorijose yra puiki proga aštriau, greičiau suvokti spektaklio medžiagą. Net nuolatinė neseniai įkurta Aido Giniočio eksperimentiškai dirbanti teatro trupė pavadinta teatro laboratorija „Atviras ratas“. Laboratorija daugiau pabrėžia eksperimentavimą.

Bet, regis, bene daugiausia šalininkų turi dirbtuvės, paprastai vartojamos su pažyminiais kūrybinės, meistriškumo ar konkrečią sritį nusakančiais nederinamaisiais pažyminiais: teatro, kino, šokio, vertėjų (vertimo), meno kritikų, dailininkų knygos, fotografijos, netradicinės reklamos, vertimo recenzijų rašymo ir pan. Kalbamoji reikšmė išplėtė šio daiktavardžio semantinį junglumą; dabar dirbtuvės gali (į)vykti, prasidėti, trukti, baigtis, būti rengiamos, jose dalyvaujama, ko nors išmokstama per dirbtuves, dirbtuvių metu.

Naujai, dabarties pareikalautai reikšmei savaime prigijo daugiskaitinė žodžio forma dirbtuvės. Ir DŽ, ir LKŽ nurodo tik dirbtuvę, nors kalboje esama ir daugiskaitinės formos, ypač kalbant apie didesnę, dažnai remonto, įmonę ar padalinį; LKŽ pats duoda iliustracijų (prie kitų žodžių) su daugiskaitinėmis dirbtuvėmis: Prie Architektūros reikalų valdybos suorganizuotos Mokslinės restauracinės dirbtuvės restauruoja ir konservuoja paminklus visoje respublikoje raštai (konservuoti); Prie dirbtuvių turi būti nuolatinė remontininkų brigada spauda (remontininkas).

Naujai kalboje atsiradusi dirbtuvių reikšmė yra verstinė (iš workshop), bet pripažintina kaip teiktinas semantinis vertinys.

atsikratyti (valdymas) (Laima Pečkuvienė) 25

Sakytinėje ir rašytinėje kalboje veiksmažodis atsikratyti vartojamas tiek su kilmininko, tiek su įnagininko linksnio daiktavardžiais: Paprasčiausias būdas žvaigždėms pagerinti savo materialinę padėtį yra atsikratyti nereikalingu turtu (Lietuvos rytas, 2009 08 06); Norėdami atsikratyti įkalčiais, vagys automobilį padegė (Lietuvos rytas, 2007 07 08); Su įkalčiais užkluptas vyriškis bandė jų atsikratyti ir išpilti naminę į kriauklę (Vakarų ekspresas, 2003 12 20); Nusikaltėliams nepavyko atsikratyti svarbių įkalčių.

Natūralu, kad gali kilti klausimas, ar abiem atvejais junginiai yra taisyklingi ir tinkami vartoti bendrinėje kalboje.

„Kalbos praktikos patarimai“ (1985) junginius atsikratyti nuo ko, atsikratyti kuo, atsikratyti ko nurodo esant lygiaverčius normos variantus, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad antrasis (paskutinis) žodis ar forma dėl tam tikrų priežasčių (vartojimo tradicijos, tendencijos, sistemos ir kt.) gali būti šiek tiek gerėlesnis: Niekaip negalėjau atsikratyti nuo baimės (baime, baimės) (p. 36).

DLKŽ aiškinant veiksmažodžio atsikratyti 2-ąją šnek. reikšmę pateikti pavyzdžiai rodo, kad galimi junginiai ir su kilmininku, ir su prielinksnio nuo konstrukcija: Negaliu aš jo (nuo jo) atsikratyti; Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktų svečių.

Naujieji „Kalbos patarimai“ (Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas, p. 55) šio veiksmažodžio junginius su prielinksniu nuo laiko šalutiniu normos variantu: kratytis nuo ko || kratytis ko, kratytis kuo: Mes kratėmės nuo tokių įsipareigojimų (|| tokių įsipareigojimų; tokiais įsipareigojimais); Sunku atsikratyti nuo rūpesčių (|| rūpesčių; rūpesčiais); Negaliu nuo darbų (|| darbų; darbais) atsikratyti.

Kitoje „Kalbos patarimų“ knygelėje (Sintaksė: linksnių vartojimas, p. 72) nurodoma, kad bendrinėje kalboje su veiksmažodžiais bodėtis, kratytis, atsikratyti, nusikratyti objektui reikšti gali būti vartojamos tiek įnagininko, tiek kilmininko formos: Kratausi visais įsipareigojimais (| visų įsipareigojimų), kurių įvykdyti negalėsiu; Kaip tuo aitvaru (| to aitvaro) atsikratyti?; Nebegaliu atsikratyti šituo įkyruoliu (| šito įkyruolio); Labai apsidžiaugiau ta bėda (| tos bėdos) nusikratęs.

Taigi aptariamu atveju galima rinktis junginius ir su kilmininku, ir su įnagininku.

Recenzijos

Vida Rudaitienė. Leksikos skoliniai administracinėje kalboje (Loreta Vaicekauskienė) 27

Aktualijos

Septynioliktoji Jono Jablonskio konferencija (Skaistė Aleksandravičiūtė) 29

Apžvelgiami septynioliktojoje Jono Jablonskio konferencijoje skaityti pranešimai.