GK 2009 nr. 4

Vytautas Kardelis. Tarmės keliauja į internetą 3

Pasakojama apie Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedroje vykdomą projektą „Šiaurės rytų vilniškių ploto tarminės medžiagos duomenų bazė“ (bandomąją duomenų bazės versiją žr. www.vilniskiai.flf.vu.lt).

Laima Pečkuvienė. Kas lemia sėkmingas specialybės kalbos studijas 6

Specialybės kalbos studijų kokybę aukštojoje mokykloje lemia keli dalykai: akademinė aplinka, studentų pasirengimas studijoms, specialybės kalbai skiriamo mokymo ir mokymosi trukmė.

Kiek svarbu būsimajam specialistui kalba, gerai matyti iš akademinės bendruomenės požiūrio į vartojamos kalbos taisyklingumą. Nuo visų dalykų dėstytojų priklauso, ar studentams suteikiamos kalbos žinios virs įgūdžiais. Jeigu specialybės kalba bus tik kalbos dėstytojo rūpestis, vargu ar galima tikėtis apčiuopiamų rezultatų.

Ar sėkmingos bus specialybės kalbos studijos, didele dalimi lemia ir mokykloje įgytų kalbos žinių ir įgūdžių lygio. Specialybės kalbos dėstytojas, remdamasi mokyklos suteiktomis žiniomis, parodo, kaip bendrinės kalbos dėsniai pasireiškia specialybės kalboje, padeda būsimam vienos ar kitos srities specialistui perprasti profesinei veiklai rekalingos sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumus.

Straipsnyje nagrinėjama, kokių klaidų ir kodėl daugiausia daro specialybės kalbos studijas pradedantys studentai.

Klausimų kraitelė

dūžis (Vidas Valskys) 9

Sostinėje prie vieno didelio prekybos centro veikianti supirktuvė iškaboje skelbiasi iš gyventojų superkanti stiklo tarą ir dūžį. Kas tas antrasis perkamas daiktas? „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ dūžis apibūdinamas kaip „smūgis, kirtis“, pavyzdžiui: Jaučiu jo ranką, girdžiu jo širdies dūžį; Aikštės laikrodžio dūžiai mane pažadino; Mėnesiena su kiekvienu širdies dūžiu tvindė geltoną ūką netekties šalčiu (tekstynas). Dažnas prisimena ir lietuvių patarlę Motinos dūžis – kaip sviesto gniūžis. Taigi viešajame užraše apsirikta, nes veikiausiai supainiota su kitu bendrašakniu, tik daugiskaita vartojamu žodžiu duženos – „sudužusio daikto šukės, liekanos“ (DŽ). Pavyzdžiui: Visuose kambariuose mėtėsi drabužiai, indų duženos ir sulaužyti baldai; Priėjus prie lango, netikėtai pasipylė stiklo duženos (tekstynas). Todėl iškaba klientų neklaidintų, jeigu būtų užrašyta Stiklo taros ir (stiklo) duženų supirktuvė.

pasažas (Inga Mataitytė) 9

Kultūrinėje spaudoje ir internetinėje erdvėje, kalbant apie literatūrą ar bet kokius tekstus, neretai pavartojamas per prancūzų kalbą atėjęs lotynų kilmės žodis pasažas: šioje knygoje yra keletas itin originalių pasažų apie originalumo nereikšmingumą (Šiaurės Atėnai); Šių pasažų skaitymas jau savaime yra meditacija (leidyklos „Mijalba“ interneto svetainė) ir t. t. Iš pavyzdžių matyti, kad jis reiškia tam tikrą teksto elementą, fragmentą, minčių dėstymo seką. Ar galima taip vartoti?
Žodis passage yra visose pagrindinėse Europos kalbose – prancūzų, anglų, vokiečių (vienodai rašomas, tik skirtingai tariamas), italų passaggio, ispanų pasaje. Jis daugiareikšmis ir visose tose kalbose turi kalbamąją tam tikro teksto vieneto reikšmę. Ir lietuvių kalboje yra tarptautinis žodis pasažas, bet ši reikšmė lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose jam nepripažįstama.

TŽŽ (2001) teikiamos reikšmės iš muzikos, biologijos, sporto (jojimo), cirko, gimnastikos sričių ir lietuvių kalboje pastaruoju metu taip pat atgijusi reikšmė (anksčiau vartota tik kalbant apie kitas šalis) – „dengtos galerijos tipo praėjimas (dažnai su parduotuvėmis, kioskais), jungiantis namus arba gatves“. Tiesa, ši žodyno formuluotė jau per siaura; dabar pasažais vadinama įvairiai organizuota komercinė erdvė.

Su tekstu susijusia reikšme pasažą randame keliuose dvikalbiuose žodynuose: passage 7. lit. pasažas, fragmentas, ištrauka (Prancūzų–lietuvių kalbų žodynas, 1976); passaggio 4. pasažas, vieta, ištrauka (knygoje) (Italų–lietuvių kalbų žodynas, 1993); passaž 3. psn. pasažas, ištrauka (atskira teksto vieta) (Rusų–lietuvių kalbų žodynas, t. 3, 1984).

Realioji vartosena rodo, kad nėra jokių argumentų, kodėl nebūtų galima pasažo vartoti tokia reikšme. Ją galėtume laikyti išvestine iš muz. „greitai atliekamos muzikinės figūros“ reikšmės – „įdomus, netikėtas teksto fragmentas, minties vingis“. Lietuviškas pakaitas ištrauka tam tikrai ne visada tinka, o fragmentas – taip pat tarptautinis, taigi šiuo požiūriu ne geresnis, be to, neturintis tos sunkiai nusakomos konotacijos, kokią turi pasažas.

vitaminai kapsulėse (Vidas Valskys) 10

Be būdingiausios vietininkui vietos reikšmės, šiuo linksniu kartais nusakome ir būdo aplinkybę. Tokie būdo vietininkai paprastai turi ir papildomų reikšmių atspalvių, pavyzdžiui, būvio, būsenos (neilgai jie gyveno santuokoje; augo varge skurde ir pan.) ar vietos (vaikas augo šeimoje ar važiuoja vežime). Tačiau tokių lietuvių kalbos sintaksės sistemą atitinkančių vietininko vartosenos atvejų nėra labai daug. Šis iš radijo reklamos nugirstas pasakymas rodo, kad iš viešosios vartosenos vis dar neišnyko nuo Jablonskio laikų peikiamų, iš kaimynų slavų kalbų nusižiūrėtų junginių –būdo aplinkybės raiškos vietininku atvejų, kur vietininką derėtų keisti bendrinei kalbai įprastesniais prieveiksmiais, įnagininkais ar kitokiomis nuo konteksto pareinančiomis būdo raiškos priemonėmis, pvz.: Mes buvome auklėjami patriotinėje dvasioje (=patriotiškai, patriotine dvasia); Žodynas platinamas kompaktinėse plokštelėse (=kompaktinėmis plokštelėmis). Didžiąja gramatikos klaida (žr. Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, 2003, p. 99) laikytiną pasakymą vartoti vitaminus kapsulėse derėtų keisti vartoti vitaminus kapsulėmis ar vitaminų kapsules. Panašiai nusakome ir kitus vaistų, vitaminų, maisto papildų ir kitokių preparatų vartojimo, pardavimo, platinimo būdus, pvz.: Šie vaistai parduodami buteliukais, ampulėmis, tabletėmis, kapsulėmis, pastilėmis ar kaip kitaip. Visai kas kita, jeigu reikia nusakyti pardavimo ar platinimo vietą – tada vietininką vartoti visiškai tinka (Vaistai parduodami vaistinėse, o maisto papildai – ir parduotuvėse).

Recenzijos

Julius Gvergždys. Vietinių tinklų kabelinės sistemos (Ilona Klimienė) 11

Nagrinėjama „Technologijos“ leidyklos 2004 m. išleisto vadovėlio kalba.

Aktualijos

Tobulos kalbos ilgesys, akmenėliai ir rieduliai (Rita Urnėžiūtė) 14

Rašoma apie kovo 25 d. vykusią vertėjų, redaktorių ir kalbininkų diskusiją „Kalbos grynumo problema grožinės literatūros vertimuose. Rūbas ar drabužis?“, surengtą Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos.

Kalbotyra kaip amžinas dialogas 18

Daiva Sinkevičiūtė ir Rita Urnėžiūtė kalbasi su Jono Kazlausko premijos laureatu, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vedėju, Lietuvių kalbos draugijos pirmininku prof. habil. dr. Bonifacu Stundžia.

Terminologijos ir terminografijos baruose (Vida Žilinskienė) 26

Sveikiname fizikos ir matematikos mokslų daktarą, fizikos ir technikos terminijos specialistą ir žodynų rengėją Vytautą Valiukėną, balandžio 1 d. atšventusį 70-metį.

Netekome žymaus baltisto (Zigmas Zinkevičius) 28

Balandžio 11 d. mirė pasaulinio garso baltistas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juozapas Mažiulis (g. 1926).

Apžvalga

Apie lietuviškuosius slapyvardžius (straipsnių rinkinys) (Inga Mataitytė) 30

Kazimieras Župerka. Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba (Rita Urnėžiūtė) 32