Regina Koženiauskienė. Jono Jablonskio kalbos meilė, etika ir šiandiena 3

Šiandien mūsų visuomenei labiausiai žinomas kaip bendrinės kalbos normintojas, lietuvių kalbos gramatikų ir vadovėlių autorius, Jonas Jablonskis buvo ir vienas ryškiausių tų laikų visuomenės veikėjų, pedagogas, švietėjas, vertėjas, aktyvus publicistas, varpininkas, pirmasis „Lietuvos ūkininko“ redaktorius, rūpinęsis „Aušros“, „Varpo“, „Vilties“, „Lietuvos žinių“, „Vilniaus žinių“ kalbos tobulėjimu, pats pavyzdiniu, lengvu, anot Motiejaus Gustaičio, lietuviškuoju stiliumi rašęs įvairiais aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais – jam rūpėjo ne tik kalbos, bet ir literatūros reikalai, tautos sveikatos, švietimo, spaudos laisvės, kultūros, mokslo dalykai.

Žinoma, visų didžiausias reikalas, visų svarbiausias rūpestis jam buvo gimtoji kalba. Bet jis nebuvo užsidaręs savo profesijos kiaute, nebuvo tik griežtas gramatikas, linksnių, prielinksnių vartosenos mokovas ar lietuviškų terminų kūrėjas. Savo mintimis, savo raštų stiliumi Jablonskis visiškai paneigia kai kurių rašytojų duotą charakteristiką, esą jis buvęs tik „sausas“ gramatikas, kritiko Druskiaus žodžiais, besiremiantis „vien ant suvalkiečių tarmės ir norįs visai Lietuvai tą suvalkietizmą mūsų rašomajai kalbai inpiršti“.

Išmintingos Jablonskio pastabos, korektiški patarimai, atviri, nuoširdūs, be suktos diplomatijos tėviški pabarimai, amžinas tiesos ir teisingumo siekimas – šios jo etinės vertybės aktualios ir šiandien.

Rita Urnėžiūtė. Lietuvių kalbos draugijos interneto svetainė ir jos lankytojai 13

Lietuvių kalbos draugijos interneto svetainė veikia nuo 2005 m. pradžios. Reikalas turėti interneto svetainę iškeltas 2004 m. rugsėjo 24 d. 5-ajame LKD suvažiavime. Be kitų dalykų, tada kalbėta ir apie tai, kur draugijai įsikurti, kaip stiprinti skyrių ir tarybos ryšius, kaip šiuolaikiškiau ir plačiau su savo veikla supažindinti visuomenę. Tuo metu LKD neturėjo nei būstinės, nei adreso, mat uždarius SP UAB „Gimtoji kalba“ pastogės buvo netekusi ir draugija, registruota ten pat, kur ir „Gimtąją kalbą“ leidžianti bendrovė. Išeitį tada pasiūlė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Bonifacas Stundžia: draugijos būstine skelbti Filologijos fakultetą ir virtualiuosius namus įsirengti Filologijos fakulteto interneto serveryje. Taip prieš šešerius metus atsirado LKD interneto svetainė www.flf.vu.lt/lkd/

Palyginti su 2005-aisiais, LKD yra nebe naujokė ir nebe svetima virtualiojoje erdvėje. Informacija apie LKD ir jos veiklą domina ir Lietuvos, ir kitų šalių interneto vartotojus. Jau nusistovėjo populiariausi svetainės skyreliai: Naujienos, Kalbos įdomybės. Panagrinėjus paieškos žodžius, atvedančius į LKD svetainę, matyti, kaip būtų galima ją pildyti ir tobulinti. Kartu reikėtų pratintis prie minties, kad skleisti informaciją apie Lietuvių kalbos draugiją ir jos veiklą turėtų būti ne valdybos ar tarybos, ne kelių savanorių LKD narių, bet visos draugijos reikalas. Ir dar viena mintis: neturėtume pamiršti, kad svarbu ne vien skleisti informaciją apie LKD veiklą, bet ir išradingai ir išmintingai veikti, ne vien gražiai ir įdomiai atrodyti virtualiojoje erdvėje, bet ir savo darbais būti tikrovėje.

Recenzijos 

Inga Hilbig. Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai (Skirmantė Akinytė) 17

Recenzuojama monografija, skirta anglų ir lietuvių mandagumo raiškai.

Apžvalga 

Andrius Ašmantas. Dienoraščiai. Laiškai. Bibliografija. Sud. Aldonas Pupkis; Aldonas Pupkis. Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba (Janina Švambarytė-Valužienė) 19

Aldonas Pupkis. Lietuvių kalbos normintojai ir puoselėtojai (Antanas Balašaitis) 22

Danguolė Melnikienė. Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai (Rita Jurgelevičiūtė) 27

Kronika 24

Apžvelgiami 2010 m. rudenį vykę Lietuvių kalbos draugijos renginiai.

2011 m. sukanka 27

„Gimtosios kalbos“ 2010 m. turinys 30