Zita Alaunienė. Struktūrinti, struktūruoti, struktūrizuoti... ką rinktis? 3

Remiantis tekstynų ir kitų šaltinių duomenimis nagrinėjami trys variantiški veiksmažodžiai – vardažodiniai vediniai su priesagomis -inti, -uoti, -izuoti: struktūrinti, struktūruoti, struktūrizuoti, ir aiškinamasi, kuriam iš jų teikti pirmenybę.

Bonifacas Stundžia. Kaip kirčiuoti šeiminės padėties nerodančias moterų pavardes? 8

Komentuojama 2009 m. lapkričio 26 d. priimta VLKK rekomendacija „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

Vincentas Drotvinas. Frazeologizmai iš prancūzų kalbos 11

Rašoma apie lietuvių kalboje vartojamus frazeologizmus, išsiverstus iš prancūzų kalbos (Valstybė – tai aš!... Ieškokite moters... ir kt.), trumpai apžvelgiama šių frazeologizmų kilmė.

Klausimų kraitelė

primesti  (Vilija Sakalauskienė) 14

Semantizmą primesti „pamanyti, sugalvoti, pagalvoti; apytikriai suskaičiuoti, apytikriai susigaudyti“ galėtų puikiausiai pakeisti veiksmažodis sumesti „suprasti, suvokti, susiorientuoti“.

dvarininkas (Inga Mataitytė) 15

Oficialiojoje vartosenoje dvarą įsigijęs ar atgavęs asmuo yra dvaro savininkas, dvaro šeimininkas, o dvarininkas telieka istorijoje. Žinoma, neoficialiai kalbant, tuo labiau juokais, šitaip pavadinti galima.

užpavydėti  (Vilija Sakalauskienė) 16

Veiksmažodis užpavydėti „imti pavydėti, pajusti pavydą“ traktuotinas kaip semantizmas, vartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme, kurią žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, plg. rus. zavidovat‘, pozavidovat‘.

Recenzijos

Skirmantas Leonas Karalevičius. Lietuvos krepšinio legenda (Genovaitė Binkytė) 17

Rašoma apie 2009 m. išleisto Lietuvos krepšinio istorijai skirto veikalo kalbą. 

Kronika 21

VLKK rekomendacija „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ 31