Rita Urnėžiūtė. Atsargiai – šventieji! 3

Straipsnyje nagrinėjama, kaip populiariojoje kelionių literatūroje įvardijami Jėzaus Kristaus, Marijos, krikščionių šventųjų vardais pavadinti kulto pastatai ir kiti su religija susiję dalykai. Atkreipiamas dėmesys į dažniausiai šioje vartosenos srityje pasitaikančius netikslumus ir svarstoma, kaip jų išvengti. Keliama būtinybė rengti daugiakalbį krikščioniškųjų vardų žinyną ar bent pradėti kaupti tokiam žinynui reikalingą duomenų bazę.

Visas tekstas skelbiamas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos svetainėje www.llvs.lt

Vitas Labutis. Dar kartą apie moterų pavardes 12

Straipsnio autorius primena lietuvių moterų pavardžių formavimosi istoriją, o pabaigoje dėsto savo abejones dėl dabartinės tvarkos, leidžiančios moterims rinktis pavardės formą, nerodančią šeiminės padėties.

Vincentas Drotvinas. Balta varna, juoda avis 19

Nagrinėjama frazeologizmo balta varna kilmė ir jo kelias į lietuvių kalbą, supažindinama su šio frazeologizmo atitikmenimis kitose kalbose.

Klausimų kraitelė

išbalsuoti (Inga Mataitytė) 20

DŽ šios priešdėlinės formos išvis nepateikia, o LKŽ tėra viena reikšmė – „ką nors įtvirtinti balsavimu“: Žmonės išbalsavo, kad nebūtų degtinės Laukžemė. Tokios vartosenos dabartinėje kalboje nelabai begirdėti, šia reikšme be konkurencijos vartojamas kito priešdėlio vedinys nubalsuoti.

Bet išbalsuoti dabartinėje šnekamojoje kalboje dažnas: Iš projekto išbalsuota stipri varžovė; Joms teko rinktis – kurį iš dviejų estų išbalsuoti; Siaubas, išbalsavo geriausią dalyvį; Mane išbalsavo todėl, kad aš pati to prašiau  (visi pavyzdžiai iš interneto). Ši tranzityvinė forma plačiai vartojama kalbant apie įvairius televizijos žaidimus, konkursus, realybės šou ir, kaip rodo pavyzdžiai, reiškia žaidėjo ar dalyvio pašalinimą balsuojant.

Viena iš priešdėlio iš- reikšmių yra veiksmo kryptis iš vidaus į išorę (iššokti, išgrėbti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluoti), ir ne vien su slinkties (judėjimo) veiksmažodžiais: išgagėti („su gagėjimu išeiti“: Ir mergos išgagėjo į vakaruškas Jankai), išbliauti (1. „bliaunant išbėgti ar išeiti“: Avys išbliovė į ganyklą Gargždai), išprašyti (3. „prikalbinti išeiti“, 4. „išvaryti“: Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A. Vienuolis; abi reikšmės iš esmės nesiskiria), iššvilpti (4. „išvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, nepasitenkinimą“: Žiūrėtojai iššvilpė teatro vaidintojus Šlapelio žodynas); išploti (5. „plojant išvaryti“: Įpykdyti mokiniai išplojo iš klasės savo mokytoją Šlapelio žodynas). Tad visai įmanomas ir natūraliai šnekamojoje kalboje aktualizuotas potencinis darinys išbalsuoti „balsuojant išmesti, pašalinti“.

naršyti (valdymas) (Nijolė Sližienė) 21

Veiksmažodis naršyti gali būti vartojamas ir su galininku, ir su vietininku, ir su prielinksnio po konstrukcija. Tai rodo tiek „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (DŽ), tiek akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ (LKŽ) pavyzdžiai:

1) Kam tu naršai svetimus ryšulius? DŽ; Naršydamas mano kambariuko popiergalius, vis klausė, kur mano rašomasis stalas LKŽ; Išnaršė visas pakampes DŽ; Marti išnaršė visus mano drabužius LKŽ;

2) Naršyk skrynioj kiek tik nori, o saldainių vis vien nerasi LKŽ;

3) Naršo po skrynią DŽ; Ko čia naršai po ne savo padėjimą? LKŽ; Panaršė po skrynią, ieškodama skaros DŽ.

Visų šių trijų veiksmažodžio naršyti vartojimo atvejų apstu ir VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“.

Nors visais šiais atvejais veiksmažodžio naršyti pagrindinė, bendroji, reikšmė yra ta pati: „versti, rausti, griozti ko nors ieškant“, jo junginiai su skirtingais linksniais ar prielinksnine konstrukcija turi tam tikrų reikšmės skirtumų. Labiausiai skiriasi junginiai su galininku ir junginiai su vietininku bei prielinksnio konstrukcija. Veiksmažodis naršyti su galininku daugiau pabrėžia veiksmo poveikį naršomam daiktui. Tai rodo ir šiuo atveju vartojamas priešdėlinis veiksmažodis išnaršyti, kuris reiškia užbaigtą ar rezultatinį veiksmą (išnaršė drabužius, visas pakampes, internetą) ir kuris nevartojamas nei su vietininku, nei su prielinksnio konstrukcija.

Veiksmažodžio naršyti junginiai su vietininku ar prielinksnio konstrukcija daugiau išryškina veiksmo vietą. Jie šiaip jau laikomi sinonimais, tačiau vienas nuo kito skiriasi tam tikrais reikšmės atspalviais. Junginiais su prielinksnio konstrukcija labiau pabrėžiamas slinkties išplitimas daiktavardžiu nurodytoje vietoje, veiksmo pasiskirstymas atskiruose tos vietos taškuose, o junginiais su vietininku pirmiausia nurodomos veiksmo ribos, nepabrėžiant jo išplitimo (žr. E. Valiulytė. Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, 1998, p. 33). Kadangi veiksmažodis naršyti reiškia kartotinę (nelinijinę) slinktį, su juo gerai semantiškai derinasi prielinksnio po su galininku konstrukcija, kuri yra specia­li kartotinės slinkties reiškėja. Dėl to junginiai su šia prielinksnio konstrukcija yra vyraujantys. Vietininkui tokia vartosena yra šalutinė.

Priešdėlinis veiksmažodis panaršyti, reiškiantis „kiek naršyti“, vartojamas ir su galininku, ir su vietininku, ir su prielinksnio konstrukcija: panaršė internetą, internete, po internetą.

Recenzijos

H. Wassmo. Tora. Nebylus kambarys (Erika Rimkutė) 23

Nagrinėjama populiarios norvegų rašytojos romano vertimo kalba.

Visas tekstas skelbiamas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos svetainėje www.llvs.lt

Mums rašo

Tas prakeiktas nuolankumas... (Regina Norkevičienė) 27

Dalijamasi mintimis apie ankstyvąjį svetimų kalbų mokymą.

Svetur

Nykstančių kalbų atlasas – ir internete 30

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2009 m. išleido trečiąjį nykstančių kalbų atlaso leidimą. Žurnale perspausdinamas pokalbis su šio atlaso vyr. redaktoriumi Kristoferiu Mosliu (Christopher Moseley), paskelbtas UNESCO interneto svetainėje.

Žiupsneliai   

Blogi tinklaraščiai (Gintautas Grigas) 32