GK 2009 nr. 3

Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos santykiai su kitomis kalbomis 3

Nei tautos, nei kalbos neegzistuoja izoliuotos viena nuo kitos. Jos viena kitą veikia. Tas poveikis gali būti naudingas, praturtinantis kalbą, ir žalingas, griaunantis kalbos sistemą, žudantis pačią kalbą. Naudingas arba bent toleruotinas jis būna tada, kai viena kalba iš kitos skolinasi reikalingus žodžius, kuriais reiškiamos naujos, iki tol dar neturėtos sąvokos. Žalingas, kai savi žodžiai keičiami svetimais, kitaip sakant, kai skolinamasi nereikalingų žodžių, žyminčių sąvokas, kurioms reikšti kalboje jau turėta sava leksika. Dar blogiau, kai į kalbos gramatinę sandarą įterpiama svetimų elementų, kurie nieko naujo neduoda, tik pakeičia jau esamus savus ir griauna darnią kalbos sistemą. Blogiausia, kai pati kalba stumiama iš vartosenos, kai ją ima užgožti svetimoji kalba, kuri ilgainiui įsigali ir sunaikina nugalėtąją kalbą, o kartu su ja ir didžiąją dalį ta kalba reikštos etninės kultūros.

Straipsnyje apžvelgiama lietuvių kalbos ir kitų kalbų (artimiausių kaimynų slavų ir tolimesnių kalbų – lotynų, vokiečių, anglų) santykių raida ir šių santykių poveikis lietuvių kalbai.

Vidas Garliauskas. Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygų svarba lituanistikai 5

Kalbos mokslui, ypač onomastikai, svarbios bažnyčių archyvų krikšto, santuokų, mirusiųjų metrikų knygos. Jose surašyti asmenvardžiai ir vietovardžiai atspindi tam tikros teritorijos – parapijos – vardyną ir jo kaitą per kelis šimtus metų. Dabar jau yra pasirodę darbų, kuriuose aptariamas šių knygų vardynas, tačiau daugelis metrikų knygų, kuriose gali būti unikalios lituanistinės medžiagos, dar laukia tyrėjų – kalbininkų ir istorikų.

Lietuvos katalikų bažnyčių metrikų knygos – svarbus mūsų šalies istorinių šaltinių masyvas. Iki XX a. Lietuvoje būta maždaug apie 600 bažnyčių, o kiekvienoje bažnyčioje galėjo būti 20–30 metrikų knygų. Nors dalis archyvų yra žuvę, tų knygų dar turime apie 10–15 tūkstančių. Todėl jas reikėtų inventorizuoti – šią mintį vienoje konferencijoje kėlė prof. Jonas Palionis – ir tirti. Pirmiausia būtina perversti seniausias – visas XVII a. (jų išlikę apie 100–200), visas XVIII a. metrikų knygas (jų turbūt bus apie 500–1000). Iš šių pagrindinių šaltinių turi būti išrašytas visas vardynas. Vien šiame straipsnyje pateikti pavyzdžiai – pluoštas niekur neskelbtų unikalių lietuviškų XVIII a. įrašų – rodo, kokie tai reikšmingi šaltiniai.

Šiais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio metais ne tik vertėtų pagalvoti apie prioritetus, bet ir rimtai imtis tų darbų, kuriuos kitos tautos yra atlikusios XIX amžiuje.

Nijolė Sližienė. Dėl neveikiamųjų dalyvių nustebintas, apstulbintas ir pan. valdymo 16

Šių dalyvių pamatiniai veiksmažodžiai nustebinti, apstulbinti, taip pat kai kurie kiti panašiai vartojami artimos ar sinonimiškos reikšmės veiksmažodžiai (priblokšti, pritrenkti, sužavėti, nudžiuginti, nuliūdinti, įžeisti ir pan.), reikalauja veiksnio vardininko, kuriuo nusakomas veikėjas (veiksmo atlikėjas, iniciatorius arba priežastis) ir galininko, kuriuo nusakomas tiesioginis veiksmo objektas, pvz.: Jonas mus tiesiog nustebino, apstulbino; Toji žinia mane pritrenkė.

Be to, šie veiksmažodžiai gali prisijungti ir netiesioginio objekto įnagininką, kuriuo pasakomi veikėjui priklausantys dalykai, jo išskirtinės ypatybės, suvokiami kaip tam tikras veiksmo turinys, kartais su instrumentinės reikšmės atspalviu, pvz.: Jonas mus tiesiog nustebino savo iškalba (savo naujomis pačiūžomis, ilgais plaukais); Knyga mane gerokai nustebino tokia netikėta pabaiga.

Neveikiamosios rūšies sudėtinių asmenuojamųjų formų, kaip ir jas sudarančių neveikiamųjų dalyvių, vartojimas nuo atitinkamų veikiamosios rūšies formų vartojimo visų pirma skiriasi veikėjo ir tiesioginio objekto raiška: veiksnio vardininku nusakomas nebe veikėjas, bet tiesioginis veiksmo objektas kaip tam tikros būsenos turėtojas, o veikėjas nusakomas kilmininku, pvz.: Mes buvome labai nustebinti, tiesiog apstulbinti  tos žinios (plg.: Ta  žinia mus labai nustebino, tiesiog apstulbino); Aš buvau iki sielos gelmių sukrėstas reginio.

Tik tada, kai sakinyje yra pavartotas veikėjo kilmininkas, neveikiamosios rūšies formos gali prisijungti ir netiesioginio objekto įnagininką, pvz.: Treneris buvo žaidėjų nustebintas nepaprastu kovingumu. Tokiais atvejais labiau įprasta vietoj įnagininko vartoti kilmininką su posesyvinės reikšmės pažyminiu, kuriuo pavirsta veikėjo kilmininkas, pvz.: Treneris buvo maloniai nustebintas žaidėjų kovingumo ir pasiryžimo; Mes buvome priblokšti tokio jų elgesio. Tai, kas buvo pasakyta netiesioginio objekto įnagininku, pasakoma veikėjo kilmininku, kuris turi  pažyminį.

Tais atvejais, kai neveikiamosios rūšies konstrukcijoje nėra veikėjo kilmininko, netiesioginio objekto įnagininkas negali būti vartojamas, o jeigu yra pavartotas – taisytinas į veikėjo kilmininką, pvz.: Esu tiesiog nustebintas atitinkamo  komiteto užsispyrimu (=užsispyrimo); Pasaulis buvo nustebintas užsienio reikalų ministro pozicijos pasikeitimu (=pasikeitimo); [Departamento direktorius] buvo nustebintas muziejaus darbuotojų surinktais įdomiais eksponatais (=surinktų įdomių eksponatų); Mokytojas buvo tiesiog sužavėtas Viktoro muzikiniais gabumais (=muzikinių gabumų) (pavyzdžiai iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno).

Bene dažniausiai toks neteiktinas įnagininkas pavartojamas su dalyviu sužavėtas, -a. Galbūt taip atsitinka dėl to, kad neveikiamasis dalyvis sužavėtas savo rezultatine reikšme susisiekia su veikiamuoju dalyviu susižavėjęs: jeigu asmenį kas nors sužavėjo, vadinasi, jis buvo paskatintas, priverstas tuo dalyku susižavėti. Bet veiksmažodžio sužavėti ir jo sangrąžinio atitikmens susižavėti skirtingos ir reikšmės, ir linksnių valdymas. Kitaip negu priežastinis veiksmažodis sužavėti, sangrąžinis veiksmažodis susižavėti reiškia savaiminį veiksmą ir vartojamas su veikėjo vardininku ir objektiniu įnagininku: Jis susižavėjo (buvo susižavėjęs) Klaipėdos merginomis. Taigi sangrąžinio veiksmažodžio valdomas objektinis įnagininkas neleistinai perkeliamas prie nesangrąžinio veiksmažodžio neveikiamojo dalyvio sužavėtas ir užima veikėjo kilmininko poziciją. Neatmestina čia ir kitų kalbų įtaka: rusų kalbos  neveikiamasis  dalyvis voschiščen reiškia ir „sužavėtas“, ir „susižavėjęs“ ir abiem atvejais vartojamas su įnagininku.

Klausimų kraitelė

Mindaugiai [kirč.] (Aušra Kaikarytė, Nerija Bartkutė) 18

Joniškio r. Saugėlaukio seniūnijoje esantis Mindaugių kaimas susikūrė buvusio Pavirčiuvės dvaro vietoje, atsiskyręs nuo Pavirčiuvės kaimo. Patys joniškiečiai šio kaimo vardą taria tik Mindaugiai (1). Toks kirčiavimas yra paliudytas ir Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vietovardžių kartotekoje. Tačiau šį kaimo vardą visuose norminamuosiuose leidiniuose nurodoma kirčiuoti antrąja kirčiuote: Mindaugiai, Mindaugių,... Mindaugius... Galbūt manyta, kad kirčiavimas Mindaugiai yra atsiradęs dėl joniškiečiams – šiauriniams vakarų aukštaičiams šiauliškiams – būdingo visuotinio kirčio atitraukimo. Tačiau laikantis šios nuomonės bendrinei kalbai reikėtų teikti formą Mindaugiai – mat joniškiečiai kirčio iš žodžio vidurio skiemenų paprastai neatitraukia. Be to, galūninio kirčiavimo nerodo ir gyvoji kalba, nes šio krašto šnektose kirtį atitraukiant galiniame žodžio skiemenyje lieka šalutinis kirtis – o vietovardyje Mindaugiai jo visai negirdėti.

Kalbamasis kaimo vardas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Mindaugas. Vadinasi, asmenvardžio kirčiavimas (plg. Rimgaudas) irgi neparemia normos kaimo vardą Mindaugiai kirčiuoti antrąja kirčiuote.

Atsižvelgiant į išvardytus argumentus ateityje reikėtų atsisakyti tradicijos šaltiniuose teikti Joniškio r. kaimo vardą Mindaugiai kirčiuoti antrąja kirčiuote. Norminamuosiuose leidiniuose turėtų būti įteisintas autentiškas kirčiavimas – Mindaugiai (1).

skaitmena (Inga Mataitytė) 19

Žodį skaitmena galima rasti LKŽ; ten jis reiškia tiesiog „skaitmenį“: Prašyčiau tą skaitmeną pirmajame puslapjyje išbraukti J. Jablonskis. Vėliau įsigalėjo priebalsinio linksniavimo forma skaitmuo.

Dabartinėje vartosenoje skaitmena vėl atgijo, bet reiškia jau ką kita. Atsiradus naujoms technologijoms, kuriose informacija koduojama skaitmenimis, labai paplito iš daiktavardžio skaitmuo padarytas būdvardis skaitmeninis (angl. digital, iš digit „skaitmuo“). Junginių su šiuo būdvardžiu yra begalė: įvairiausi skaitmeniniai prietaisai... skaitmeninė fotografija, televizija, knyga, skaitmeninis radijas, žemėlapis, bloknotas, kodas, čekis, parašas... skaitmeninis raštingumas, amžius, pasaulis ir net gyvenimas...

Šnekamajai ar rašytinei šnekamajai (interneto, tinklaraščių, laisvųjų stilių spaudos) kalbai kai kurie tokie junginiai, ypač dažnai vartojami, per ilgi. Prireikė vienažodžio, kuris pakeistų junginį išlaikydamas jo reikšmę. Ir čia dvižodis junginys su būdvardžiu skaitmeninis buvo sutrumpinas iki vieno daiktavardžio skaitmena. Dabartinėje kalboje, galima sakyti, tai naujadaras – savotiškas retrogradinis (atgalinis) darinys, nes Jablonskio skaitmena „skaitmuo“ čia niekuo dėta. Vartosenoje šio žodžio reikšmė plati, sukonkretėja tik kontekste; tai apskritai visa „skaitmeninė terpė, skaitmeninės technologijos“.

Atgarsiai

Keletas pastabų dėl vadinamosios asmeninės lietuvių kalbos duomenų bazės kūrimo (Jonas Palionis) 21

Dalijamasi mintimis apie Giedriaus Subačiaus ir Aurelijos Tamošiūnaitės straipsnyje „Asmeninės lietuvių kalbos duomenų bazė“ ( GK 2009 2 3–6) vartojamus terminus, svarstoma, kaip organizuoti duomenų rinkimą ir skleisti informaciją apie šią bazę.

Apžvalga

Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Rīga, 2007 (Regina Kvašytė) 23

Apžvelgiamas neseniai išleistas pirmasis latvių kalbotyros terminų aiškinamasis žodynas.

Kronika 25