MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS CENTRAS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJU LEIDYBOS CENTRAS
E. KNYGYNAS
Apie mus
Struktūra ir kontaktai
Paslaugos
Naujienos
AKCIJOS**
Spauda apie mus
KLAUSIATE–ATSAKOME
E. ŽODYNAI
VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ 2016




Perkamiausi leidiniai

Egdūnas Račius
Autorių kolektyvas
Władysław Tatarkiewicz
Tomas Baranauskas, Inga Baranauskienė, Artūras Slapšys
btnr0000

Gimtoji kalba

Atgal
Gimtosios kalbos žurnalas skiriamas redaktoriams, kalbos tvarkytojams, dėstytojams ir mokytojams, žurnalistams, tarnautojams, verslininkams.

Svarbiausi leidinio tikslai:

  • populiariai pateikti kalbos specialistų rekomendacijas,
  • dirbti lingvistinio švietimo darbą,
  • skatinti įvairių sričių specialistus bendradarbiauti su kalbininkais,
  • ugdyti visuomenės kalbos kultūrą.

„Gimtojoje kalboje“ vertinami nauji lietuvių kalbos vartosenos reiškiniai, recenzuojami įvairios paskirties leidiniai, informuojama apie naujausią kalbos mokslo ir praktikos literatūrą. Skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir rekomendacijos, informuojama apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos veiklą, rašoma apie Lietuvių kalbos draugijos, kalbos tiriamųjų įstaigų darbą. Pasakojama apie Lietuvos ir užsienio lingvistinį gyvenimą.

Kasmet išspausdinama apie 25–30 straipsnių, 85–90 atsakymų į klausimus, 10–12 kalbos recenzijų, skelbiama skaitytojų laiškų.

„Gimtoji kalba“ išeina kas mėnesį, žurnalo apimtis 32 puslapiai.

Leidžiama nuo 1933 m.

Svarbiausios datos

1933 m. Kaune išleidžiamas pirmasis „Gimtosios kalbos“ numeris.

1935–1937 m. „Gimtąją kalbą“ leidžia „Sakalo“ bendrovė (redaguoja Lietuvių kalbos draugija).

1938–1941 m. „Gimtąją kalbą“ leidžia Lietuvių kalbos draugija.

1958 m. atgaivinta „Gimtoji kalba“pradedama leisti Čikagoje (redaguoja Lietuvių kalbos draugija, leidžia JAV lietuvių bendruomenės kultūros fondas). Eina iki 1968 m.

1968 m. Vilniuje pradedamas leisti Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Respublikinės kalbos komisijos ir Vilniaus universiteto kalbos kultūros biuletenis „Mūsų kalba“. Eina iki 1989 m..

1990 m. „Gimtoji kalba“ atkuriama Lietuvoje.

1990–1996 m. „Gimtąją kalbą“ leidžia Lietuvių kalbos draugija.

1996–2000 m. „Gimtąją kalbą“ leidžia SP UAB „Gimtoji kalba“.

Nuo 2000 m. „Gimtąją kalbą“ leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vyriausieji redaktoriai

Jurgis Talmantas (1894–1955)

1933–1936 m.

Leonardas Dambriūnas (iki 1945 m. Dambrauskas) (1906–1976)

1936–1937 m., 1961–1968 m.

Petras Jonikas (1906–1996)

1938–1940 m., 1958–1960 m.

Aldonas Pupkis

1968–1989 m. „Mūsų kalbos“ atsak. redaktorius,

1990–2000 m. „Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorius

Rita Urnėžiūtė

nuo 2000 m.

AR ŽINOTE, KAD... ?


Visoje senojoje Lietuvos istorijoje, kurią vadiname Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija, paprastai minime kunigaikščius Gediminaičius – visą giminę nuo Gedimino iki Žygimanto Augusto. Bet juk antroji pagal svarbą giminė yra Radvilos. Radvilos buvo vadinami Tėvynės tėvais – patres patriae. Pavadinimas atėjęs iš Senovės Romos. Jau ten taip tituluodavo žmones, kuriais rėmėsi valstybė, ypač respublika. O vėlyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos arba Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu Radvilos, kai integravosi į bendrą su Lenkija istoriją, tapo net pirmąja gimine, neturinčia lygių net tarp Lenkijos didžiūnų. Taip yra Lenkijos kolektyvinėje atmintyje net šiandien.

 

Iš istorinio albumo Kunigaikščiai Radvilos

NAUJOS KNYGOS


Jonas Užpurvis
Trys kalbinės studijos

Išleidimo data:
2016

Magdalena Grochowska
Jerzy Giedroyc

Išleidimo data:
2016

GREITAI IŠLEISIME


Biudžetinė įmonė, MELC L. Asanavičiūtės g. 23, Vilnius LT-04315, Tel. (8 5) 243 13 34, (8 5) 245 77 20 (knygynas), Faks. (8 5) 245 85 37, El. paštas:
Įmonės kodas 111959573, PVM mokėtojo kodas LT119595716
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre   Svetainės žemėlapis
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.  Atnaujinta:
Turinio valdymo sistema OptimalSite