Rugpjūčio 30 d. eidamas 53-uosius metus mirė žymus baltistas habil. dr. Saulius Ambrazas

Lietuvių kalbos instituto pranešimas spaudai

Habilituotas daktaras Saulius Ambrazas gimė 1957 m. lapkričio 5 d. Kaune. Studijavo Vilniaus universitete, 1981–1984 m. – šio universiteto aspirantūroje ir apgynė daktaro disertaciją Veiksmų pavadinimai (nomina actionis) senojoje lietuvių kalboje. Nuo 1984 m. rudens dirbo Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje. Buvo mokslinių žurnalų Archivum Lithuanicum ir Baltu filoloģija, kitų reikšmingų kalbotyros mokslo leidinių redaktorių kolegijų narys. 1995–2000 m. vadovavo senųjų lietuviškų raštų kompiuterinio banko kūrimui.

Pagrindinė S. Ambrazo mokslinės veiklos sritis buvo lietuvių ir baltų kalbų istorinė žodžių daryba. Svarbiausi mokslo darbai – monografijos Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai (Vilnius, 1993), Daiktavardžių darybos raida II. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai (Vilnius, 2000). Jis buvo vienas iš Lietuvių kalbos atlaso III tomo (Vilnius, 1991) autorių, parašė per 80 mokslo straipsnių ir recenzijų, redagavo P. U. Dini’o parengtą Mažojo katekizmo leidimą (Vilnius, 1993).

S. Ambrazo darbai neabejotinai buvo, yra ir bus svarbūs lietuvių, baltų ir apskritai indoeuropiečių kalbotyros raidai. Paskutiniai dideli darbai, prie kurių jis kruopščiai dirbo, – monografija apie lietuvių kalbos būdvardžių darybos raidą, drauge su lietuvių ir latvių kolegomis Baltų kalbų atlasas leksikos pirmoji dalis.

Kolegų ir mokinių atmintyje S. Ambrazas mokslininkas išliks kaip nepaprastai darbštus, kuklus ir atsakingas žmogus, visuomet tvirtai gynęs savo nuomonę, turėjęs daug idėjų, pasiryžęs padėti kitiems ir juos nuoširdžiai skatinęs eiti mokslo minties keliu.