Liepos 23 d. eidamas 73-iuosius metus mirė žymus baltistas prof. habil. dr. Albertas Rosinas

Vilniaus universiteto pranešimas spaudai

Profesorius A. Rosinas gimė 1938 m. vasario 7 d. Pajuodupyje, Kelmės r. Studijavo Vilniaus universitete ir Latvijos universiteto aspirantūroje. Dėl politinių aplinkybių aspirantūros baigti negalėjo. Nuo 1964  iki 1989 m. dėstė Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale ir iš jo išaugusiame Vilniaus inžineriniame statybos institute, o nuo 1989 – Vilniaus universitete. Buvo VU Baltų filologijos katedros vedėjas, žurnalų Baltistica ir Gimtoji kalba redaktorių kolegijos narys, atkurtosios Lietuvių kalbos draugijos pirmasis pirmininkas,  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas, Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas.

                      Svarbiausi profesoriaus A. Rosino mokslo darbai: „Baltų kalbų įvardžiai“, „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai“, „ Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra“, „Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema“ „Baltų kalbų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra“. Už baltų kalbų įvardžių tyrimus 1997 m. A. Rosinui paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija, taip pat profesoriaus Jono Kazlausko ir Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Būgos premijos. A. Rosinas parengė Prano Skardžiaus rinktinių raštų penkis tomus,  drauge su bendraautoriais sudarė kelis statybos terminų žodynus, paskelbė straipsnių baltų kalbų istorijos, dialektologijos, kalbos kultūros klausimais.

                      A. Rosino mokslo darbai – pirmiausia baltų kalbų įvardžių monumentalios studijos – yra didis įnašas į baltų ir apskritai indoeuropiečių kalbotyrą. Kolegos ir buvę mokiniai prisimename jį kaip neprilygstamą morfologijos specialistą, puikų latvių kalbos mokovą ir jos istorijos dėstytoją, kalbos kultūros entuziastą, kalbinių humoreskų meistrą, didelį darbštuolį. Profesorius gerai mokėjo ir nepaprastai  mylėjo savo gimtąją tarmę, pastaraisiais metais buvo pasinėręs į jos veiksmažodžio tyrimus.

                      Netikėta mirtis išplėšė iš mūsų tarpo aktyvų, jėgų ir idėjų kupiną mokslininką, atsidavusį mokslo tiesos ieškotoją, tikrą baltistikos ąžuolą.